Vokiečių ordino magistrui uždraudus į Lietuvą įvežti druską, Vytautas liepė vokiečių pirkliams iki Sekminių išvykti iš Lietuvos.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 267
Nors lietuviai ir buvo paleisti, bet Vytautas vokiečių pirklių nepaleido ir Grabovo suvažiavime pareikalavo iš Ordino atsilyginti už paimtas pre kes ir nužudytų pirklių šeimoms^2 ). O kai Vokiečių Ordino ma gistras uždraudė į Lietuvą įvežti druskos, supykęs Vytautas įsa kė visiems vokiečių pirkliams iki Sekminių iš Lietuvos išsineš dinti^3 ). Tai buvo po nenusisekusių Veliuonos (1418) derybų nu statyti Žemaitijos sienas.
Vokiečių ordinas turėjo didelę įtaką Vytauto laikų prekybai, nes per jo žemes ėjo svarbūs keliai į Vakarų Europą ir Dancigą.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 265
Iš Lietuvos geografinės būklės ir minėtų čia prekybos san tykių galime jau pastebėti, kad Vokiečių Ordinas Vytauto laikų prekybai turėjo didžiausios įtakos, nes per jo žemes ėjo svar biausi keliai į Vakarų Europą ir Dancigą, su kuriuo lietuviai tu rėjo daugiausia reikalų. Taip pat Ordinas buvo ir turtingiau sias Vytauto kaimynas. Taigi Vytautas negalėjo išvengti su juo nuolatinių prekybos santykių susijusių su visa eile politinių įvykių, kuriems gerėjant arba blogėjant, atitinkamai keitėsi ir prekyba su Ordinu.
Vokiečių ordinui draudžiant į Lietuvą įvežti ginklus ir arklius, Vytautas jų gaudavo iš Rygos ir Krokuvos.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 265
Ginklus ir arklius, kuriuos Ordinas draudė Lietuvon įvežti, Vytautas gau davo iš Rygos ir Krokuvos. Iš Lietuvos geografinės būklės ir minėtų čia prekybos san tykių galime jau pastebėti, kad Vokiečių Ordinas Vytauto laikų prekybai turėjo didžiausios įtakos, nes per jo žemes ėjo svar biausi keliai į Vakarų Europą ir Dancigą, su kuriuo lietuviai tu rėjo daugiausia reikalų. Taip pat Ordinas buvo ir turtingiau sias Vytauto kaimynas.
Grabovo suvažiavime Vytautas pareikalavo, kad Ordinas atlygintų už paimtas prekes ir nužudytų pirklių šeimoms.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 267
Nors lietuviai ir buvo paleisti, bet Vytautas vokiečių pirklių nepaleido ir Grabovo suvažiavime pareikalavo iš Ordino atsilyginti už paimtas pre kes ir nužudytų pirklių šeimoms^2 ). O kai Vokiečių Ordino ma gistras uždraudė į Lietuvą įvežti druskos, supykęs Vytautas įsa kė visiems vokiečių pirkliams iki Sekminių iš Lietuvos išsineš dinti^3 ). Tai buvo po nenusisekusių Veliuonos (1418) derybų nu statyti Žemaitijos sienas.
Vokiečių ordinas trukdė Vytautui siekti, kad Lietuva būtų pripažinta Europos katalikiškųjų šalių dalimi.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 49
Mergelės garbinimo tradiciją Lietuvoje pradėjo Vytautas, nors jo baž- nytinę politiką Lietuvos krikšto akcijoje užgožė Jogaila, o pagrindinis Vy- tauto tikslas buvo pastatyti Lietuvą Europos katalikiškųjų šalių greton. Tai padaryti trukdė Vokiečių ordinas. Taip po Žalgirio mūšio atsirado Vytau- to funduotos bažnyčios ir vienuolynai, buvo apkrikštyta Žemaitija (1413), įsteigta Žemaičių vyskupija (1417), o Vakaruose vykdyta plati žinių apie tai sklaidos kampanija, siekiant parodyti Lietuvą kaip katalikišką kraštą.
Net po Žalgirio mūšio pagrindinė Vytauto konflikto su Vokiečių ordinu priežastis buvo Žemaitija.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 50
Tačiau vėliau jis pretendavo tik į visą Žemaitiją iki Nemuno (vadinasi, ir Klaipėdą) bei Užnemunę. Taigi, net po Žalgirio mūšio pagrindinė Vytauto konflikto su Ordinu priežastis – Žemaitija. Žalgirio pergalė dar nepasiekta ideologiškai – Va- karuose sklido paskviliai apie „netikrą“ Jogailos ir Vytauto pergalę, nes jie nugalėjo pasitelkę pagonis, totorius musulmonus.
1422 m. Vokiečių ordinas galutinai atsisakė pretenzijų į Žemaitiją ir nebekėlė grėsmės Lietuvai.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 50
Siekti karūnacijos Vytautas pradėjo išsprendęs savo politikos priori- tetą – 1422 m. Vokiečių ordinas galutinai atsisakė pretenzijų į Žemaitiją ir grėsmės Lietuvai nebekėlė. Atėjo metas Lietuvos ir Lenkijos santykių problemai.
Vokiečių ordinas, nukariaudamas prūsus, skalvius ir nadruvius, pasiekė ir peržengė Nemuno žemupį.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
PDF 35
Vokiečių ordinas, nukariaudamas prūsus, skalvius ir nadruvius, pasiekė ir peržengė Nemuno žemupį. Nemuno prekybos kelias buvo ilgam uždarytas, nes Ordino vadovybė irgi griežtai draudė prekybą su Lietuva. Ordinas, talkinamas gausių kryžeivių iš visos katalikiškos Europos, veržėsi į Lietu- vą.
1404 m. Jogaila ir Vytautas su Vokiečių ordinu sudarė vadinamąją Racionžo taikos sutartį.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
PDF 40
1404 m. Jogaila ir Vytautas su Vokiečių ordinu sudarė vadinamąją Racionžo taikos sutartį. Nors karai dar nesibaigė, bet prie Kauno ilgą laiką, iki pat 1655 m., nebuvo kaunamasi.
Po Lietuvos krikšto 1387 m. pradėjo rastis naujų Lietuvos ir Vokiečių ordino santykių pavidalų.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
PDF 40
Po Lietuvos krikšto 1387 m. pradėjo ras- tis naujų Lietuvos ir Vokiečių ordino santykių pavidalų. Kovas pertraukdavo derybos, paliaubos ir kitokios sutartys. Derybose ir sutartyse buvo nuolat minimi Lietuvos ir Vokiečių ordino prekybos reikalai.
Vokiečių ordino valstybėje įsikūrę dideli miestai, stambūs prekybos centrai, kaip antai Dancigas (Gdanskas), Torunė, Elbingas, prekiavo su Vakarų Europa.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
PDF 41
Racionžo sutarties čia atsirado palankios sąlygos pirkliams ir amatinin- kams kurtis. Vokiečių ordino valstybėje įsikūrę dideli miestai, stambūs prekybos cen- trai, kaip antai Dancigas (Gdanskas), Torunė, Elbingas, prekiavo su Vakarų Europa. Kalbamų miestų pirklius masino prekybai atsiveriančios Lietuvos tiekiamos prekės, ir jie nedelsdami ėmė skverbtis į Lietuvą.
Ordino žiniomis, į 1453 m. Parčevo suvažiavimą lietuvių atvyko labai mažai.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimo ištakos: didžiojo kunigaikščio taryba ir bajorų suvažiavimai XIV–XV a.
p. 23 (PDF 15)
Ir nors šis Parčevo suvažiavimas bai\ngėsi nesėkme (Ordino žiniomis, lietuvių atvyko labai mažai)\n3 9, luomi\nnio susirinkimo modelis vis labiau populiarėjo ir Lietuvoje