Santrauka
Nuo 1934 m. liepos iki 1935 m. kovo Kaune vykęs teismas – pirmasis, analogų Europoje neturėjęs vokiečių nacionalsocialistų partijos narių teismas už antivalstybinę veiklą.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Nuo 1934 m. liepos iki 1935 m. kovo Kaune vykęs teismas – pirmasis, analogų Europoje neturėjęs vokiečių nacionalsocialistų partijos narių teismas už antivalstybinę veiklą. | c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Nuo 1934 m. liepos iki 1935 m. kovo Kaune vykęs teismas – pirmasis, analogų Europoje neturėjęs vokiečių nacionalsocialistų partijos narių teismas už antivalstybinę veiklą.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Nuo 1934 m. liepos iki 1935 m. kovo Kaune vykęs teismas – pirma- sis, analogų Europoje neturėjęs vokiečių nacionalsocialistų partijos na- rių teismas už antivalstybinę veiklą. Procesą stebėjo daugybė žurnalistų iš Vakarų Europos. Jie galėjo plačiai susipažinti su nacių teroristiniais ir propagandiniais veiksmais ir informuoti apie tą pavojų savo skaitytojus. Surinkta 34 tomai kaltinamosios medžiagos, teismo salės pasienyje išri- kiuota 300 dėžių su įrodymais: svastikomis, vėliavomis, smogikų unifor- momis, instrukcijomis, lapeliais, ginklais. Dauguma kaltinamųjų sakė, kad žavisi nacizmu, Klaipėdą laiko Vokietijos dalimi, nurodymus gauda- vo iš Vokietijos nacių, o patys buvo tik jų skyrius, kad nurodymus jiems davė nacių vadai Valteris R. Hesas (Walter R. Hess), Rytų Prūsijos ober- prezidentas Ėrichas Kochas (Erich Koch) ir Vokietijos konsulatas Klaipė- doje. Procesas baigėsi 1935 m. kovo 26 d. – nuteisti 76 hitlerininkai.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |