Lietuvos istorijos žinių lobynas
grupe
16 teiginiai19 įrašai15 struktūruoti ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Rodomi visi 16 teiginiai ir visi 19 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.
Grįžti į objekto apžvalgą1–19 iš 19 rodomų įrašų
Vytauto tarnyboje buvo įvairių svetimšalių, daugiausia lenkų ir vokiečių.
PDF 309
Jo tarnyboje mes ga\nlime užtikti įvairių svetimšalių, o labiausiai lenkų ir vokiečių.\nAiškus dalykas, kad nemažą įtaką Vytautas bus padaręs že\nmės eksploatacijai per savo dvarus, o jų jo laikais didysis kuni\ngaikštis įsigijo labai daug, nes jo tiesioginėn žinion perėjo buvu\nsiųjų sričių kunigaikščių dvarai, bet apie tą tiesioginių žinių mes\nveik neturime.
Vokiečių Rygos pirkliai turėjo daug įtakos Jogailos kontrrevoliucijos sėkmei.
PDF 35
Paminėtina tai, kad Jogailos kontrevoliucijos pasi sekimui daug turėjo įtakos vokiečių Rygos pirkliai, kurie tada varė gyvą ir didelę prekybą su Vilniaus miestu. Nepatenkinti lietuviškai tautiška Kęstučio politika, kuri kenkė jų prekybos reikalams, jie laukė tik progos padėti Jogailai atgauti valdžią, kurio jie anksčiau buvo stipriai palaikomi. Vokiečių Ordinas, gerai žinodamas, kas dedasi Lietuvoje, irgi nemiegojo.
Nutraukęs gerus santykius su vokiečiais, Vytautas turėjo gintis nuo vis smarkesnių jų puldinėjimų.
PDF 281
O kliūčių buvo daug. Jis paėmė valdžią gana sunkiose aplinky bėse. Nutraukęs gerus santykius su vokiečiais, turėjo gintis nuo jų puldinėjimų, kurie buvo daromi vis didesniu smarkumu.
Vytautui tarnavo daug nelietuvių, tarp jų lenkų ir vokiečių.
PDF 283
Nors vyriausieji jo padėjė\njai ir buvo lietuviai, bet jam tarnavo daug ir nelietuvių: lenkų,\nvokiečių. Visi jie, kaip ir pats kunigaikštis, buvo praktiškai nu\nsiteikę žmonės: juristai, diplomatai, technikai, vertėjai.
Vokiečiai, sužinoję apie lietuvių įsiveržimą, antpuoliui atremti mobilizavo daug Prūsų krašto gyventojų.
PDF 27
Sužinoję apie didelį lietuvių įsiveržimą, vokiečiai iš savo pusės irgi rengėsi. Kai jų žval gai pranešė lietuvių planus, antpuoliui atremti buvo sumobili zuota daug Prūsų krašto gyventojų. Pasidalinę mažais būre liais ir nuterioję kelias Sambijos krašto sritis, lietuviai 1370 me tų vasario mėn.
PDF 27
Šitam karo žygiui buvo surinkta kariuomenė ne vien tik iš Že maičių^1 ), kaip paprastai Kęstutis darydavo, bet ir iš antros Lie tuvos dalies, kurią valdė Algirdas. Sužinoję apie didelį lietuvių įsiveržimą, vokiečiai iš savo pusės irgi rengėsi. Kai jų žval gai pranešė lietuvių planus, antpuoliui atremti buvo sumobili zuota daug Prūsų krašto gyventojų.
Naugardiečiai teigė su vokiečiais sudarę atskirą taikos sutartį.
PDF 76
Naugardiečiai atsakė,\nkad jie ir su Maskva, ir su Lietuva, pagaliau, ir su Vokiečiais\nyra padarę atskiras taikos sutartis, čia nieko nelaimėjęs, Vy\ntautas stengėsi prieš save atkreiptą ir Maskvos vadovaujamą\nkoaliciją nuginkluoti rytų koalicijos planu, nukreiptu prieš kar\ndininkus ir kryžiuočius. Šitą koaliciją rėmė ir Jogaila su Pa\nmario kunigaikščių sąjunga.
Naugardiečiai teigė turėję atskiras taikos sutartis su Maskva, Lietuva ir vokiečiais.
PDF 76
Naugardiečiai atsakė,\nkad jie ir su Maskva, ir su Lietuva, pagaliau, ir su Vokiečiais\nyra padarę atskiras taikos sutartis, čia nieko nelaimėjęs, Vy\ntautas stengėsi prieš save atkreiptą ir Maskvos vadovaujamą\nkoaliciją nuginkluoti rytų koalicijos planu, nukreiptu prieš kar\ndininkus ir kryžiuočius. Šitą koaliciją rėmė ir Jogaila su Pa\nmario kunigaikščių sąjunga.
Vytautas valstybiniais ir ūkiniais sumetimais leido vokiečiams keltis į miestus.
PDF 309
Apskritai, Vytautas norėdamas pagreitinti ūkio gyvenimo tempą, kaip kadaise Gediminas, ieškojo tinkamų žmonių svetur. Valstybiškai-ūkiškais sumetimais jis leido plaukti į Volyniją len kams, į pietų Rusiją totoriams, į miestus vokiečiams. Kaip kiek vienas kolonizatorius jis nežiūrėjo ateinančio žmogaus tauty bės ar konfesijos, o pajėgumo dirbti, gabumų, turto ir dvasinių privalumų.
PDF 309
O Vytautas Magdeburgo teises suteikė Brastai ir Kaunui 1408, Tykocinui 1426, Drachočynui 1429, Bielskui 1430 metais^4 ). Apskritai, Vytautas norėdamas pagreitinti ūkio gyvenimo tempą, kaip kadaise Gediminas, ieškojo tinkamų žmonių svetur. Valstybiškai-ūkiškais sumetimais jis leido plaukti į Volyniją len kams, į pietų Rusiją totoriams, į miestus vokiečiams.
Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje įsikūrė vokiečių, žydų ir armėnų bendruomenės.
PDF 40
LDK įsikūrė vokie- čių, žydų ir armėnų. Beveik visos šios bendruomenės (išskyrus vokiečius) tapo kunigaikščių kolektyviniais vasalais, turinčiais savo konfesiją ir raštą. Lietuvos krikštas – Europos formavimosi pabaiga?
Vytauto tarnyboje buvo įvairių svetimšalių, ypač lenkų ir vokiečių.
PDF 309
Jo tarnyboje mes ga\nlime užtikti įvairių svetimšalių, o labiausiai lenkų ir vokiečių.\nAiškus dalykas, kad nemažą įtaką Vytautas bus padaręs že\nmės eksploatacijai per savo dvarus, o jų jo laikais didysis kuni\ngaikštis įsigijo labai daug, nes jo tiesioginėn žinion perėjo buvu\nsiųjų sričių kunigaikščių dvarai, bet apie tą tiesioginių žinių mes\nveik neturime.
Gediminas kvietė vokiečių riterius, pirklius, amatininkus ir valstiečius atvykti į Lietuvą bei čia įsikurti.
PDF 32
Jis kvietė į Lietuvą atvykti ir čia įsikurti vokiečių \nriterius, pirklius, amatininkus, valstiečius, žadėjo jiems tokias pačias vei-\nklos sąlygas kaip Europoje. Tačiau 1323–1324 m.
Valdovams kviečiant pirklius ir amatininkus iš svetur, Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje įsikūrė vokiečių, žydų ir armėnų.
PDF 40
Nepasitikėta ir savųjų įgūdžiais, todėl valdovai kvietė pirklius ir amatininkus iš svetur. LDK įsikūrė vokie- čių, žydų ir armėnų. Beveik visos šios bendruomenės (išskyrus vokiečius) tapo kunigaikščių kolektyviniais vasalais, turinčiais savo konfesiją ir raštą.
Vokiečiai ir latviai, įsivėlę į Livonijos vidaus karą, neturėjo laiko niokoti Lietuvos iš šiaurės.
PDF 84
Kukovaitis, gavęs iš tėvo valdžią, pats stropiai sau-\n93\n\n## Puslapis 84\n\n1221 m e ta i\nK u k o v a itis — L ietu \nv o s ir Ž e m a itijo s k u \nn ig a ik štis\ngojo taiką, būdamas beveik\niš visų pusių apsuptas bičiu\nlių; vakaruose—prūsų- rytuo\nse — brolio Ginvilos, Poloc\nko kunigaikščio, pietuose\njotvingių ir Skirmanto, Nau\ngarduko kunigaikščio. Grėsminga tebuvo šiaurė, tačiau\ntos pusės saugumą laidavo tai, kad vokiečiai ir latviai,\nįsivėlę Livonijoje į vidaus karą, neturėjo laiko niokoti\nLietuvos. Todėl, būdamas ramus dėl vidaus reikalų,\nKukovaitis galėjo siųsti didesnę pagalbą Skirmantui į\nRusią.
Kojelavičius 1225 m. mini kaip metus, kai Livonijos vokiečiai pirmą kartą patyrė stambų pralaimėjimą nuo lietuvių ir žemaičių.
PDF 86
Šitokios mintys teikė nepatyrusiems žmogeliams tokio ryžto ir tokios drą sos, kad, greitosiomis sutelktai miniai užpuolus, pirma me susidūrime buvo sutriuškinti prityrę krikščionių kariai, o pats arkivyskupas žuvo. Mirus apie tuos mė tos kalvos prie Šventosios upės statulą, Šiuo metu ten giraitė, tebeturinti senąjį vardą: palaidoto kunigaikš- 1225 m eta i L iv o n ijo s v o k ie č ia i su m u ša m i že m a ičių ir lie tu v ių jos vokiečiai pirmą kartą pa tyrė stambų pralaimėjimą nuo lietuvių ir žemaičių. Pavergę Livoniją, jie užpuo lė kuršius, kurie anuo me tu priklausė Lietuvai; dang- U ten is — L ie tu vo s b e i Ž e m a itijo s k u n i g a ik štis tus Kukovaičiui, valdžią se nojoje Lietuvoje (Užneryje) ir Žemaitijoje perėmė jo sū nus Utenis.
Narbutas rašė, kad senovės vokiečiai garbino dievaites „Pilwith“, „Pilwis“ ir „Belewitt“.
PDF 127
Lietuvos rusinai savo pasakojimuose taip pat mini\nDolą (Dola), atitinkančią šią dievybę, kuri, kaip romėnų For\ntūna, būdama permaininga, vieniems būdavo gera, o kitiems -\nbloga. Senovės vokiečiai garbino dievaites „Pilwith“, „Pilwis“,\n„Belewitt“**.\n9\nGera lietuvių kalba mundus reiškia pasaulį apskritai, todėl Na-\nrvmund - pasaulio pakraštys, Giarymund - gerasis pasaulis, Zyg-\nmund - kitoniškas (skirtingas) pasaulis*.
Narbutas Simoną Grunau apibūdino kaip kronikininką, ne visuomet pagarbiai rašiusį apie kryžiuočius ir vokiečių tautą.
PDF 433
1.\nSeniausias žinomas šito šaltinis yra Simonas Grunau,\nnaujojo Prūsijos istoriko labai suniekintas kronikininkas, o iš\ntikrųjų vertas didesnės pagarbos; ne visuomet pagarbiai ra\nšantis apie kryžiuočius ir vokiečių tautą - tai tiesa; per daug\nužsidegęs katalikybės šalininkas - ir tai ne paslaptis; kartais\nnekritiškas kompiliatorius ir su daugybe savo laiko ydų - gali\nma ir su tuo sutikti. Bet jis buvo darbštus rašytojų praleistų\narba nesuprantamų įvykių tyrėjas, turintis rankose gausų šal\n11 Sirvydo žodynas.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Todėl, būdamas ramus dėl vidaus reikalų, Kukovaitis galėjo siųsti didesnę pagalbą Skirmantui į Rusią. Karą prieš Skirmantą susimanė rengti Balakla- jus, naujas Užvolgio skitų kunigaikštis, galimas daib- tas, norėdamas išdildyti pri- S k irm a n ta s su m u ša siminimus apie pralaimėjimą, sk itu s patirtą prieš keletą metų; teisėtos priežasties, jis išleido pasiuntinius, turėjusius pareikalauti iš Rusios duoklės. Skirmantas, kuo grei čiausiai sutraukęs didžiulę kariuomenę, kurią sudarė rusai, šioje Neries pusėje gyvenantys lietuviai, be to, Kukovaičio atsiųsti Užnerio lietuviai, pasiuntiniams surengė kuo šauniausią puotą; po ilgų vaišių, kai šie jau ketino keliauti atgal, Skirmantas įsakė visiems nu pjaustyti nosis bei ausis; šitaip sudarkyti, jie turėję pranešti kunigaikščiui: „Tegu galop liaujasi skitai lie tuviams kalbėję apie duoklę.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Beveik tokį patį, kaip užrašytasis Edoje, pasakojimą ap tinkame mūsų kaimiečių padavimuose. Turiu jį savajame se nų liaudies padavimų rinkinyje; kitą, menkai tesiskiriantį, ga vau iš Žemaitijos, iš vieno senovės tyrėjo. Pasak šių lietuvių padavimų, pasakojimo veikėjų vardai yra arba visiškai iškrai pyti, arba visiškai užmiršti, pavyzdžiui, neaišku, kieno duktė buvo deivė, kaip vadinosi vyriausiasis dievas. Deivės vardas buvo IJetuva, jos vyro - Trinetas (Trinytis? - R.J.), dukters - Dalia (Dala) arba Dahla.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
O kas gi buvo anų amžių prūsai, jei ne lietuviai, ar jie nebuvo vienos su Lie tuva kilties ir vienos genties broliai? Labiausiai kritikui nepa tiko, kad didžioji vardų dalis baigiasi raide o; tokių prūsiškų, šiaip jau žinomų vardų esą maža. Atsakant į tai, reikia atkreipti kritiko dėmesį, kad tie vardai kronikose iš dalies rašomi ne tiksliai, kadangi šiaip jau žinomiBrutenes (Brutenis) ir Wejda- wutis (Vaidevutis) tame būryje turi tokias pat vardų galūnes. Tačiau pats kritikas negali užginčyti, kad buvo vardų ir su to kia galūne; tegu pamąsto apie tokį atvejį, jog tų žmonių būry je daugiausia buvo turinčių tas nelaimingas galūnes, kurios padarė, kad autorius pats susilpnina ir vienu plunksnos brūkš niu padaro abejotinus savo principinius teiginius, taip stropiai pateiktus anksčiau toje pačioje istorijoje, ir vyriausiojo žynio buvimo įrodymus, nukreiptus prieš priešingų hipotezių kėlė jus, - įrodymus, tokius tvirtus, aiškius ir akivaizdžius, kiek tik leidžia pagalbinės istorijos mokslo priemonės, - pasitelkda mas hipotezes jiems visiškai sugriauti ir dar hipotezes, pasi skolintas iš Hartknocho, kuris nerūpestingai prikaišiojo jų į savo Prūsijos istorijos aprašymus ' ir šiandien tikrai atšauktų, jeigu perskaitytų, ką mes čia tuo klausimu išdėstėme.