Lietuvos istorijos žinių lobynas
Grupė
17 teiginių20 įrašų137 ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Visi 17 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.
Grįžti į objekto apžvalgą1–17 iš 17 teiginių
Vytauto tarnyboje buvo įvairių svetimšalių, daugiausia lenkų ir vokiečių.
PDF 309
Jo tarnyboje mes galime užtikti įvairių svetimšalių, o labiausiai lenkų ir vokiečių. Aiškus dalykas, kad nemažą įtaką Vytautas bus padaręs žemės eksploatacijai per savo dvarus, o jų jo laikais didysis kunigaikštis įsigijo labai daug, nes jo tiesioginėn žinion perėjo buvusiųjų sričių kunigaikščių dvarai, bet apie tą tiesioginių žinių mes veik neturime.
Vokiečių Rygos pirkliai turėjo daug įtakos Jogailos kontrrevoliucijos sėkmei.
PDF 35
Paminėtina tai, kad Jogailos kontrevoliucijos pasisekimui daug turėjo įtakos vokiečių Rygos pirkliai, kurie tada varė gyvą ir didelę prekybą su Vilniaus miestu. Nepatenkinti lietuviškai tautiška Kęstučio politika, kuri kenkė jų prekybos reikalams, jie laukė tik progos padėti Jogailai atgauti valdžią, kurio jie anksčiau buvo stipriai palaikomi. Vokiečių Ordinas, gerai žinodamas, kas dedasi Lietuvoje, irgi nemiegojo.
Nutraukęs gerus santykius su vokiečiais, Vytautas turėjo gintis nuo vis smarkesnių jų puldinėjimų.
PDF 281
O kliūčių buvo daug. Jis paėmė valdžią gana sunkiose aplinkybėse. Nutraukęs gerus santykius su vokiečiais, turėjo gintis nuo jų puldinėjimų, kurie buvo daromi vis didesniu smarkumu.
Vytautui tarnavo daug nelietuvių, tarp jų lenkų ir vokiečių.
PDF 283
Nors vyriausieji jo padėjėjai ir buvo lietuviai, bet jam tarnavo daug ir nelietuvių: lenkų, vokiečių. Visi jie, kaip ir pats kunigaikštis, buvo praktiškai nusiteikę žmonės: juristai, diplomatai, technikai, vertėjai.
Vokiečiai, sužinoję apie lietuvių įsiveržimą, antpuoliui atremti mobilizavo daug Prūsų krašto gyventojų.
PDF 27
Sužinoję apie didelį lietuvių įsiveržimą, vokiečiai iš savo pusės irgi rengėsi. Kai jų žvalgai pranešė lietuvių planus, antpuoliui atremti buvo sumobilizuota daug Prūsų krašto gyventojų. Pasidalinę mažais būreliais ir nuterioję kelias Sambijos krašto sritis, lietuviai 1370 metų vasario mėn.
PDF 27
Šitam karo žygiui buvo surinkta kariuomenė ne vien tik iš Žemaičių^1 ), kaip paprastai Kęstutis darydavo, bet ir iš antros Lietuvos dalies, kurią valdė Algirdas. Sužinoję apie didelį lietuvių įsiveržimą, vokiečiai iš savo pusės irgi rengėsi. Kai jų žvalgai pranešė lietuvių planus, antpuoliui atremti buvo sumobilizuota daug Prūsų krašto gyventojų.
Naugardiečiai teigė su vokiečiais sudarę atskirą taikos sutartį.
PDF 76
Naugardiečiai atsakė, kad jie ir su Maskva, ir su Lietuva, pagaliau, ir su Vokiečiais yra padarę atskiras taikos sutartis, čia nieko nelaimėjęs, Vytautas stengėsi prieš save atkreiptą ir Maskvos vadovaujamą koaliciją nuginkluoti rytų koalicijos planu, nukreiptu prieš kardininkus ir kryžiuočius. Šitą koaliciją rėmė ir Jogaila su Pamario kunigaikščių sąjunga.
Naugardiečiai teigė turėję atskiras taikos sutartis su Maskva, Lietuva ir vokiečiais.
PDF 76
Naugardiečiai atsakė, kad jie ir su Maskva, ir su Lietuva, pagaliau, ir su Vokiečiais yra padarę atskiras taikos sutartis, čia nieko nelaimėjęs, Vytautas stengėsi prieš save atkreiptą ir Maskvos vadovaujamą koaliciją nuginkluoti rytų koalicijos planu, nukreiptu prieš kardininkus ir kryžiuočius. Šitą koaliciją rėmė ir Jogaila su Pamario kunigaikščių sąjunga.
Vytautas valstybiniais ir ūkiniais sumetimais leido vokiečiams keltis į miestus.
PDF 309
Apskritai, Vytautas norėdamas pagreitinti ūkio gyvenimo tempą, kaip kadaise Gediminas, ieškojo tinkamų žmonių svetur. Valstybiškai-ūkiškais sumetimais jis leido plaukti į Volyniją lenkams, į pietų Rusiją totoriams, į miestus vokiečiams. Kaip kiekvienas kolonizatorius jis nežiūrėjo ateinančio žmogaus tautybės ar konfesijos, o pajėgumo dirbti, gabumų, turto ir dvasinių privalumų.
PDF 309
O Vytautas Magdeburgo teises suteikė Brastai ir Kaunui 1408, Tykocinui 1426, Drachočynui 1429, Bielskui 1430 metais^4 ). Apskritai, Vytautas norėdamas pagreitinti ūkio gyvenimo tempą, kaip kadaise Gediminas, ieškojo tinkamų žmonių svetur. Valstybiškai-ūkiškais sumetimais jis leido plaukti į Volyniją lenkams, į pietų Rusiją totoriams, į miestus vokiečiams.
Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje įsikūrė vokiečių, žydų ir armėnų bendruomenės.
PDF 40
LDK įsikūrė vokiečių, žydų ir armėnų. Beveik visos šios bendruomenės (išskyrus vokiečius) tapo kunigaikščių kolektyviniais vasalais, turinčiais savo konfesiją ir raštą. Lietuvos krikštas – Europos formavimosi pabaiga?
Vytauto tarnyboje buvo įvairių svetimšalių, ypač lenkų ir vokiečių.
PDF 309
Jo tarnyboje mes galime užtikti įvairių svetimšalių, o labiausiai lenkų ir vokiečių. Aiškus dalykas, kad nemažą įtaką Vytautas bus padaręs žemės eksploatacijai per savo dvarus, o jų jo laikais didysis kunigaikštis įsigijo labai daug, nes jo tiesioginėn žinion perėjo buvusiųjų sričių kunigaikščių dvarai, bet apie tą tiesioginių žinių mes veik neturime.
Gediminas kvietė vokiečių riterius, pirklius, amatininkus ir valstiečius atvykti į Lietuvą bei čia įsikurti.
PDF 32
Jis kvietė į Lietuvą atvykti ir čia įsikurti vokiečių riterius, pirklius, amatininkus, valstiečius, žadėjo jiems tokias pačias veiklos sąlygas kaip Europoje. Tačiau 1323–1324 m.
Valdovams kviečiant pirklius ir amatininkus iš svetur, Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje įsikūrė vokiečių, žydų ir armėnų.
PDF 40
Nepasitikėta ir savųjų įgūdžiais, todėl valdovai kvietė pirklius ir amatininkus iš svetur. LDK įsikūrė vokiečių, žydų ir armėnų. Beveik visos šios bendruomenės (išskyrus vokiečius) tapo kunigaikščių kolektyviniais vasalais, turinčiais savo konfesiją ir raštą.
Vokiečiai ir latviai, įsivėlę į Livonijos vidaus karą, neturėjo laiko niokoti Lietuvos iš šiaurės.
PDF 84
Kukovaitis, gavęs iš tėvo valdžią, pats stropiai sau- 93 ## Puslapis 84 1221 m e ta i K u k o v a itis — L ietu v o s ir Ž e m a itijo s k u n ig a ik štis gojo taiką, būdamas beveik iš visų pusių apsuptas bičiulių; vakaruose—prūsų- rytuose — brolio Ginvilos, Polocko kunigaikščio, pietuose jotvingių ir Skirmanto, Naugarduko kunigaikščio. Grėsminga tebuvo šiaurė, tačiau tos pusės saugumą laidavo tai, kad vokiečiai ir latviai, įsivėlę Livonijoje į vidaus karą, neturėjo laiko niokoti Lietuvos. Todėl, būdamas ramus dėl vidaus reikalų, Kukovaitis galėjo siųsti didesnę pagalbą Skirmantui į Rusią.
Kojelavičius 1225 m. mini kaip metus, kai Livonijos vokiečiai pirmą kartą patyrė stambų pralaimėjimą nuo lietuvių ir žemaičių.
PDF 86
Šitokios mintys teikė nepatyrusiems žmogeliams tokio ryžto ir tokios drąsos, kad, greitosiomis sutelktai miniai užpuolus, pirmame susidūrime buvo sutriuškinti prityrę krikščionių kariai, o pats arkivyskupas žuvo. Mirus apie tuos mėtos kalvos prie Šventosios upės statulą, Šiuo metu ten giraitė, tebeturinti senąjį vardą: palaidoto kunigaikš- 1225 m eta i L iv o n ijo s v o k ie č ia i su m u ša m i že m a ičių ir lie tu v ių jos vokiečiai pirmą kartą patyrė stambų pralaimėjimą nuo lietuvių ir žemaičių. Pavergę Livoniją, jie užpuolė kuršius, kurie anuo metu priklausė Lietuvai; dangU ten is — L ie tu vo s b e i Ž e m a itijo s k u n ig a ik štis tus Kukovaičiui, valdžią senojoje Lietuvoje (Užneryje) ir Žemaitijoje perėmė jo sūnus Utenis.
Narbutas rašė, kad senovės vokiečiai garbino dievaites „Pilwith“, „Pilwis“ ir „Belewitt“.
PDF 127
Lietuvos rusinai savo pasakojimuose taip pat mini Dolą (Dola), atitinkančią šią dievybę, kuri, kaip romėnų Fortūna, būdama permaininga, vieniems būdavo gera, o kitiems bloga. Senovės vokiečiai garbino dievaites „Pilwith“, „Pilwis“, „Belewitt“**. 9 Gera lietuvių kalba mundus reiškia pasaulį apskritai, todėl Narvmund - pasaulio pakraštys, Giarymund - gerasis pasaulis, Zygmund - kitoniškas (skirtingas) pasaulis*.
Narbutas Simoną Grunau apibūdino kaip kronikininką, ne visuomet pagarbiai rašiusį apie kryžiuočius ir vokiečių tautą.
PDF 433
1. Seniausias žinomas šito šaltinis yra Simonas Grunau, naujojo Prūsijos istoriko labai suniekintas kronikininkas, o iš tikrųjų vertas didesnės pagarbos; ne visuomet pagarbiai rašantis apie kryžiuočius ir vokiečių tautą - tai tiesa; per daug užsidegęs katalikybės šalininkas - ir tai ne paslaptis; kartais nekritiškas kompiliatorius ir su daugybe savo laiko ydų - galima ir su tuo sutikti. Bet jis buvo darbštus rašytojų praleistų arba nesuprantamų įvykių tyrėjas, turintis rankose gausų šal 11 Sirvydo žodynas.
Kai jis iš Latgalos išėjo, į tą krantą iš užjūrio atsi kraustė vokiečiai ir toje pakrantėje, kur latviai buvo gyvenę, patys įsikūrė, ėmė ponauti ir vadintis.
PDF 42
Kai jis iš Latgalos išėjo, į tą krantą iš užjūrio atsikraustė vokiečiai ir toje pakrantėje, kur latviai buvo gyvenę, patys įsikūrė, ėmė ponauti ir vadintis