Narbutas teigia, kad vitingai buvo Danijos naujakuriai, laikui bėgant nutautėję ir gausiausiai gyvenę Sambijoje.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 118
Apie vitingus. Šie Danijos naujakuriai laikui bėgant visiškai nutautėjo, prarado ryšius su gimtosiomis žemėmis, ir Danijos istorija juos pamiršo. Jų gyvenviečių buvo netgi įvairiose Prūsijos provincijose, o gausiausiai — Sambijoje. Pastarosios vakarinė dalis, o ypač Labutės, Rudavos, Gailgačbio, Medinavos, Kvedenavos apylinkės iki XIII amžiaus buvo išimtinai jų gyvenamos.
Pasak Narbuto, vitingais vadinti danų naujakuriai apsigyveno Prūsijoje, atsimetė nuo metropolijos valdžios ir susiliejo su prūsais į vieną tautą.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 154
Jau ne kartą ¡buvome susidūrę knygoje su šiais plėšikais, užpuldinėjusiais lietuvių žemes, netgi patyrėme buvus danų naujakurių, vadintų vitingais, apsigyvenusių Prūsijoje. Per kažkokius netikėtus įvykius, apie kuriuos istorijoje tylima, atsimetė jie nuo savo metropolijų valdžios ir susiliejo su prūsais į vieną tautą.
Teodoras Narbutas teigia, kad vitingai, gavę rikių vardą, sudarė kariuomenės pulką ir vėliau atskirą rinktinę Kryžiuočių ordino tarnyboje.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 118
Ten įsikūrę, jie išpažino vietinį tikėjimą, prasidėjus karams su kryžiuočiais, kartu dalyvavo kovose už tą pačią tėvynę, gavę rikių vardą, vėliau sudarė kariuomenės pulką, vadinamą jų, vitingų, vardu1 2. Paskui, priėmę šventąjį kryžių, tvirčiau už prūsų diduomenę laikėsi ištikimybės Kryžiuočių ordinui. Vėliau, burdamiesi po kryžiaus ženklo vėliava, sudarė atskirą rinktinę, įgijo visišką Ordino pasitikėjimą ir ne kartą jam talkino siaubiant tėvynainius. Jais buvo naudojamasi ofenzyvose, kitaip tariant, juos siųsdavo į žygius siaubti nuo seno lietuviškų žemių ir Žemaitijos.