Vilniaus disidentai nepajėgė sutelkti tokių stiprių pajėgų kovai su jėzuitais, kokias turėjo šis ordinas.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 309
Jėzuitų apsigyvenimas Vilniuje jau Stepono Batoro laikais pakirto protestantų įtaką Lietuvoje. Nepaisant Volano, Tšecieskio ir kitų karštų reformatų talentų, nepaisant garbingiausių Lietuvos giminių prielankumo Kalvino mokslui, vis dėlto disidentai negalėjo sutelkti tokių stiprių pajėgų kovai su jėzuitais, kurie buvo tvirtai susieti savo brolijos regulų, žinojo daugiau būdų, kaip veikti sumaniau ir įtaigiau, daugiau iš įvairių kraštų tam tikslui surinktų žmonių. Vilnius tapo žodžio ir rašto rungtynių lauku.
Andrius Volanas disidentų pusėje beveik vienas turėjo atremti jų priešininkus.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 310
Disidentų pusėje beveik tik vienas pats Volanas, nepaprasto uolumo ir darbštumo žmogus, turėjo atremti priešininkus. Iš pradžių jį galingai palaikė kunigaikštis Mikalojus Radvila Juodasis, bet po to, kai jo sūnus Mikalojus Kristupas, vadinamas Našlaitėliu, sugrįžęs į katalikų tikėjimą, reformuotą bažnyčią, buvusią savo namuose, uždarė, o savo spaustuvę, seniau skelbusią vien disidentų raštus64, 1576 metais atidavė jėzuitams, svarstyklių lėkštė persisvėrė į jėzuitų pusę. Uolus, bet ir sumanus, šis ordinas nesiliovė savo disputais ir raštais spaudęs savo priešininkus, nekantraudamas trokštamos pergalės, ėmėsi smarkių priemonių, bet jos, valdant išmintingam ir narsiam Steponui, negalėjo jo atvesti į užsibrėžtą tikslą.
1581 m. Vilniuje buvo atvirai užpulti reformatų maldos namai ir Danieliaus Lenčickio prižiūrėta spaustuvė.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 310
Jono bažnyčią, tokiu būdu iki aukščiausio laipsnio sujušino protus65. Šis vyskupo žingsnis 1581 metais padrąsino viešosios rimties drumstėjus atvirai užpulti reformatų maldos namus ir jų spaustuvę, buvusią Danieliaus Lenčickio žinioje. Bet teisingas ir santūrus Steponas Batoras sugebėjo skubiai nutraukti neleistinus ketinimus.