grupe

Vilkai-liutikai

1 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 1 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Narbutas rašo, kad vilkų tauta laikyta sena slavų gentimi, mūsų eroje persikėlusia prie Oderio žemupio.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 250

Visi senovės tyrinėtojai sutinka, jog vilkų tauta buvo\nslaviška gentis, be to, viena iš pačių seniausių, kuri mūsų\neroje turėjo persikelti jūra į Oderio žemupį ir įsikurti abie\njose upės pakrantėse ar net salose, esančiose prie jos\nįtekėjimo į jūrą. Jų gyvenviečių būta net Bretanės ir Ang\nlijos pakrantėse. Aleksandrijos geografas aiškiai iš pat\npradžių įvardijo ten gyvenusią veltų tautą (Welty, Wele-\nty-Lutyki).

c-001Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Nekyla abejonių, jog priešistoriniais taikais egzistavo vilkų, Wilkow, tauta, kurios vardas buvo įvairiai iškrai pomas. Ji gyveno į vakarus nuo Beržūnos iki pat Baltijos jūros arba, atsiskyrusi nuo slavų giminės tautų, išplito krašte, kuris šiandien sudaro Borisovo ir Vileikos apskri tis. Vėliau ji pasistūmėjo prie Neries žemupio ir dešiniuo ju Nemuno krantu nuo Neries žiočių pasiekė Dubysą, per kurią persikėlusi turėjo po kurio laiko atsidurti Baltijos jūros pakrantėje, nes, priešingu atveju, nebūtų galėjusi taip lengvai patekti į Vakarų Europos kraštus. Taigi labai tikėtina, jog ji lietuvių žemes padalijo į dvi dalis nuo Neries Dubysos ir jūros link'. Tai ir galėjo duoti pradžią 239 ## Puslapis 250 q Latvijai, kuri buvo atskirta nuo viengenčių lietuvių ir prū sų.