1944 m. kovo mėn. Vietinėje rinktinėje buvo paskirtas 310-ojo bataliono vadas.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 242
Vokiečių okupa- cijos metais platino antinacinę spaudą. Įstojo į Vie- tinę rinktinę, 1944 m. kovo mėn. buvo paskirtas 310-0jo bataliono vadu. Vokiečiams ją išformavus, kurį laiką turėjo slapstytis.
Vietinės rinktinės daliniai Vilnijoje susidūrė su ginkluotais lenkų Armijos Krajovos daliniais.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 205
Kovai su vietos lenkų pasipriešinimu civilinė administracija pasiuntė į\nVilniją lietuvių Vietinės rinktinės dalinius, kurie susidūrė su ginkluotais\nlenkų Armija Krajova daliniais.
Vietinės rinktinės kariai neketino kariauti Vokietijos pusėje ir ėmė skirstytis su ginklais bei amunicija.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 205
Lietuvių kariai neke-\ntino kariauti Vokietijos pusėje ir su ginklais bei amunicija ėmė skirstytis.
Vokiečių valdžia pritarė lietuvių siūlymui sukurti Vietinę rinktinę, vadovaujamą lietuvių karininkų ir veikiančią tik Lietuvoje.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 205
Vokiečių valdžia, verčiama nesėkmių Rytų fronte, kitų metų pradžioje pritarė lie- tuvių siūlymui sukurti lietuviškus karinius dalinius – Vietinę rinktinę, kuriai vadovautų lietuviai karininkai ir kuri veiktų tik Lietuvos teritori- joje. Vietinei rinktinei ėmėsi vadovauti generolas Povilas Plechavičius. Į jo kvietimą atsiliepė 20 tūkst. savanorių, į dalinius priimta 10 tūkst. vyrų.
Vokiečiams pamėginus priversti Vietinės rinktinės karius vykti į Rytų frontą, šie ginkluoti skirstėsi namo.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 239
Vokiečiams pamėginus\npriversti Vietinės rinktinės karius\nvykti į Rytų frontą, šie apsiginklavę\nskirstėsi namo. Traukiantis, vieno\nsusišaudymo metu, A. Slučka buvo “\nvokiečių sužeistas.
Vokiečiai pareikalavo, kad Vietinė rinktinė taptų jiems pavaldi.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 205
Vo- kiečiai pareikalavo, kad rinktinė taptų jiems pavaldi. Lietuvių kariai neke- tino kariauti Vokietijos pusėje ir su ginklais bei amunicija ėmė skirstytis. Naciai suėmė Vietinės rinktinės vadus, aštuoniasdešimt karių sušaudė, dalį išvežė darbams į Vokietiją.
Kovai su vietos lenkų pasipriešinimu civilinė administracija pasiuntė į Vilniją lietuvių Vietinės rinktinės dalinius, kurie susidūrė su ginkluotais lenkų Armija Krajova daliniais.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 205
Vykdžiusi nacių diktuojamą politiką lietuvių admini- stracija nepaisė lenkų daugumos interesų ir susilaukė jų neapykantos. Kovai su vietos lenkų pasipriešinimu civilinė administracija pasiuntė į Vilniją lietuvių Vietinės rinktinės dalinius, kurie susidūrė su ginkluotais lenkų Armija Krajova daliniais. Lietuviai laikė, kad Vilnija yra Lietuvos dalis, lenkai – kad Lenkijos, tad ir vieni, ir kiti keliais atvejais išliejo savo įtūžį ant vietinių lietuvių ar lenkų kaimų gyventojų.