Vokiečių valdžia, verčiama nesėkmių Rytų fronte, kitų metų pradžioje pritarė lietuvių siūlymui sukurti lietuviškus karinius dalinius – Vietinę rinktinę, kuriai vadovautų lietuviai karininkai ir kuri veiktų tik Lietuvos teritorijoje. Vokiečiai pareikalavo, kad rinktinė taptų jiems pavaldi. Kovai su vietos lenkų pasipriešinimu civilinė administracija pasiuntė į Vilniją lietuvių Vietinės rinktinės dalinius, kurie susidūrė su ginkluotais lenkų Armija Krajova daliniais.
Vokiečių okupa- cijos metais platino antinacinę spaudą. Įstojo į Vie- tinę rinktinę, 1944 m. kovo mėn. buvo paskirtas 310-0jo bataliono vadu. Vokiečiams ją išformavus, kurį laiką turėjo slapstytis.
Kovai su vietos lenkų pasipriešinimu civilinė administracija pasiuntė į\nVilniją lietuvių Vietinės rinktinės dalinius, kurie susidūrė su ginkluotais\nlenkų Armija Krajova daliniais.
Vokiečių valdžia, verčiama nesėkmių Rytų fronte, kitų metų pradžioje pritarė lie- tuvių siūlymui sukurti lietuviškus karinius dalinius – Vietinę rinktinę, kuriai vadovautų lietuviai karininkai ir kuri veiktų tik Lietuvos teritori- joje. Vietinei rinktinei ėmėsi vadovauti generolas Povilas Plechavičius. Į jo kvietimą atsiliepė 20 tūkst. savanorių, į dalinius priimta 10 tūkst. vyrų.
Vokiečiams pamėginus\npriversti Vietinės rinktinės karius\nvykti į Rytų frontą, šie apsiginklavę\nskirstėsi namo. Traukiantis, vieno\nsusišaudymo metu, A. Slučka buvo “\nvokiečių sužeistas.
Vo- kiečiai pareikalavo, kad rinktinė taptų jiems pavaldi. Lietuvių kariai neke- tino kariauti Vokietijos pusėje ir su ginklais bei amunicija ėmė skirstytis. Naciai suėmė Vietinės rinktinės vadus, aštuoniasdešimt karių sušaudė, dalį išvežė darbams į Vokietiją.