Lietuvos istorijos žinių lobynas
Grupė
7 teiginiai7 įrašai2 ryšiai
Vikipedijos įžanga
Lietuvos Vietinė rinktinė (vok. Litauische Sonderverbände) – 1944 m. vasario 16 d. generolo Povilo Plechavičiaus įkurta sukarinta organizacija Lietuvos valstybei atkurti ir jos sienoms ginti.
Šaltinis: Vikipedija
Pagal publikuotus šaltinius
Vietinė rinktinė buvo lietuvių karininkų vadovaujami lietuviški kariniai daliniai, turėję veikti tik Lietuvos teritorijoje. Vokiečių valdžia jos sukūrimui pritarė po nesėkmių Rytų fronte, o vadovauti rinktinei ėmėsi generolas Povilas Plechavičius. Į jo kvietimą atsiliepė apie 20 tūkst. savanorių, tačiau į dalinius buvo priimta 10 tūkst. vyrų. Kovai su vietos lenkų pasipriešinimu rinktinės daliniai buvo pasiųsti į Vilniją, kur susidūrė su ginkluotais Armijos Krajovos daliniais. Rinktinės istoriją nulėmė konfliktas su vokiečių valdžia: jai pareikalavus paklusti vokiečiams ir mėginus išsiųsti karius į Rytų frontą, šie su ginklais skirstėsi namo, o naciai suėmė vadus, dalį karių išvežė darbams į Vokietiją ir 80 sušaudė.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Sudėtis |
|
| |
| Struktūra |
|
| |
| TikslaiŠaltinių nesutarimas |
|
| |
| VeiklaŠaltinių nesutarimas |
|
|
Patikrinti teiginiai
Vokiečiai pareikalavo, kad Vietinė rinktinė taptų jiems pavaldi.
Vokiečiai pareikalavo, kad rinktinė taptų jiems pavaldi. Lietuvių kariai neketino kariauti Vokietijos pusėje ir su ginklais bei amunicija ėmė skirstytis. Naciai suėmė Vietinės rinktinės vadus, aštuoniasdešimt karių sušaudė, dalį išvežė darbams į Vokietiją.
Vokiečiams pamėginus priversti Vietinės rinktinės karius vykti į Rytų frontą, šie ginkluoti skirstėsi namo.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Vokiečiams pamėginus priversti Vietinės rinktinės karius vykti į Rytų frontą, šie apsiginklavę skirstėsi namo. Traukiantis, vieno susišaudymo metu, A. Slučka buvo “ vokiečių sužeistas.
Kovai su vietos lenkų pasipriešinimu civilinė administracija pasiuntė į Vilniją lietuvių Vietinės rinktinės dalinius, kurie susidūrė su ginkluotais lenkų Armija Krajova daliniais.
Vykdžiusi nacių diktuojamą politiką lietuvių administracija nepaisė lenkų daugumos interesų ir susilaukė jų neapykantos. Kovai su vietos lenkų pasipriešinimu civilinė administracija pasiuntė į Vilniją lietuvių Vietinės rinktinės dalinius, kurie susidūrė su ginkluotais lenkų Armija Krajova daliniais. Lietuviai laikė, kad Vilnija yra Lietuvos dalis, lenkai – kad Lenkijos, tad ir vieni, ir kiti keliais atvejais išliejo savo įtūžį ant vietinių lietuvių ar lenkų kaimų gyventojų.
Vokiečių valdžia pritarė lietuvių siūlymui sukurti Vietinę rinktinę, vadovaujamą lietuvių karininkų ir veikiančią tik Lietuvoje.
Vokiečių valdžia, verčiama nesėkmių Rytų fronte, kitų metų pradžioje pritarė lietuvių siūlymui sukurti lietuviškus karinius dalinius – Vietinę rinktinę, kuriai vadovautų lietuviai karininkai ir kuri veiktų tik Lietuvos teritorijoje. Vietinei rinktinei ėmėsi vadovauti generolas Povilas Plechavičius. Į jo kvietimą atsiliepė 20 tūkst. savanorių, į dalinius priimta 10 tūkst. vyrų.
Vietinės rinktinės daliniai Vilnijoje susidūrė su ginkluotais lenkų Armijos Krajovos daliniais.
Kovai su vietos lenkų pasipriešinimu civilinė administracija pasiuntė į Vilniją lietuvių Vietinės rinktinės dalinius, kurie susidūrė su ginkluotais lenkų Armija Krajova daliniais.
1944 m. kovo mėn. Vietinėje rinktinėje buvo paskirtas 310-ojo bataliono vadas.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Vokiečių okupacijos metais platino antinacinę spaudą. Įstojo į Vietinę rinktinę, 1944 m. kovo mėn. buvo paskirtas 310-0jo bataliono vadu. Vokiečiams ją išformavus, kurį laiką turėjo slapstytis.
Vietinės rinktinės kariai neketino kariauti Vokietijos pusėje ir ėmė skirstytis su ginklais bei amunicija.
Lietuvių kariai neketino kariauti Vokietijos pusėje ir su ginklais bei amunicija ėmė skirstytis.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) | — | 5 | 5 |
| Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.) | — | 2 | 2 |