Vazų dinastijos valdymo pabaigoje Lietuvoje sustiprėjo lenkų kultūros įtaka.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 42
Vazų dinastijos valdymo gale labiau pastebima lenkų kultūros įtaka Lietuvoje^18. Tačiau didžioji tautos dalis, plačioji liaudis, kuri nepriklausė tikrajai to laiko visuomenei, negyveno visais minėtais politiniais ir visuomeniniais reikalais. Bet dar didesnių priekaištų reikia padaryti tarybinių istorikų paskelbtai periodizacijai.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 42
Pamažu ji sau Lietuvoje teišsikovojo ir tokių teisių, kokias turėjo lenkų šlėktos. Vazų dinastijos valdymo gale labiau pastebima lenkų kultūros įtaka Lietuvoje^18. Tačiau didžioji tautos dalis, plačioji liaudis, kuri nepriklausė tikrajai to laiko visuomenei, negyveno visais minėtais politiniais ir visuomeniniais reikalais.
Valdant švedų kilmės Vazų dinastijai, Lietuvą ir Lenkiją ištiko „tvanas“ – Rusijos ir Švedijos invazija 1654–1667 m.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 63-64
Antra vertus, tokia, moderniuoju žvilgsniu atrodanti anachronistiška, santvarka leido visuomenėje šalia katalikų egzistuoti įvairioms etnokonfesinėms bendrijoms: kalvinistams, liuteronams, stačiatikiams ir unitams, dar vėliau – iš Rusijos atsikeliantiems sentikiams, be to, nuo Vytauto laikų gyvuojan-
Vazų dinastijos ATR karalių pretenzijos į Švedijos sostą komplikavo ATR karus su Švedija 1600–1629 ir 1655–1660 m.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 86
ATR kariavo su Švedija du karus: 1600–1629 ir 1655–1660 m. Karą komplikavo tai, kad švedų kilmės Vazų dinastijos ATR karaliai reiškė pretenzijas į Švedijos sostą. Kova dėl Livonijos daugiausia buvo suinteresuota didesnio uosto neturėjusi Lietuva, nes Lenkija turėjo Gdansko uostą.
Vazų dinastijos pradžia Lietuvos istorijos skirstyme buvo siejama su 1587 metais.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 41
Tad perdėta turi būti laikoma, kai centre pastatant tik vieną valdovą, Lietuvos istorija iki Vazų dinastijos pradžios (1587) išdalinama, pvz., tokiomis trimis dalimis: 1) Priešvytautinė karalija, 2) Vytautinė era ir 3) Vytauto įpėdiniai (iki 1586 m.)^17.
Valdant švedų kilmės Vazų dinastijai, Lietuvą ir Lenkiją 1654–1667 m. ištiko „tvanas“ – Rusijos ir Švedijos invazija.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 63-64
Antra vertus, tokia, moderniuoju žvilgsniu atrodanti anachronistiška, santvarka leido visuomenėje šalia katalikų egzistuoti įvairioms etnokonfesinėms bendrijoms: kalvinistams, liuteronams, stačiatikiams ir unitams, dar vėliau – iš Rusijos atsikeliantiems sentikiams, be to, nuo Vytauto laikų gyvuojan-