grupe

Vazų dinastija

5 teiginiai5 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 5 teiginiai ir visi 5 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–5 iš 5 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Vazų dinastijos valdymo pabaigoje Lietuvoje sustiprėjo lenkų kultūros įtaka.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 42

Vazų dinastijos valdymo gale labiau pastebima lenkų kultūros įtaka Lietuvoje^18. Tačiau didžioji tautos dalis, plačioji liaudis, kuri nepriklausė tikrajai to laiko visuomenei, negyveno visais minėtais politiniais ir visuomeniniais reikalais. Bet dar didesnių priekaištų reikia padaryti tarybinių istorikų paskelbtai periodizacijai.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 42

Pamažu ji sau Lietuvoje teišsikovojo ir tokių teisių, kokias turėjo lenkų šlėktos. Vazų dinastijos valdymo gale labiau pastebima lenkų kultūros įtaka Lietuvoje^18. Tačiau didžioji tautos dalis, plačioji liaudis, kuri nepriklausė tikrajai to laiko visuomenei, negyveno visais minėtais politiniais ir visuomeniniais reikalais.
t-002vidutinis

Valdant švedų kilmės Vazų dinastijai, Lietuvą ir Lenkiją ištiko „tvanas“ – Rusijos ir Švedijos invazija 1654–1667 m.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 63-64

Antra vertus, tokia, moderniuoju žvilgsniu atrodanti anachronistiška, santvarka leido visuomenėje šalia katalikų egzistuoti įvairioms etnokonfesinėms bendri- joms: kalvinistams, liuteronams, stačiatikiams ir unitams, dar vėliau – iš Rusijos atsikeliantiems sentikiams, be to, nuo Vytauto laikų gyvuojan- L I E T U V O S I S T O R I J A 64 tiems karaimams, totoriams ir žydams. Civilizaciniam Lietuvos judėjimui barokine Europos „šalikele“ truk- dė milžiniški kaimynų smūgiai: valdant švedų kilmės Vazų dinastijai (1587–1668), Lietuvą ir Lenkiją ištiko „tvanas“ – Rusijos ir Švedijos in- vazija (1654–1667), o valdant Saksų dinastijai (1697–1763) Lietuva tapo Šiaurės karo (1700–1721) tarp Rusijos ir Švedijos kovų arena. Šio karo pasekmė – tiesioginis Rusijos kišimasis į Lenkijos ir Lietuvos vidaus rei- kalus, galų gale privedęs prie Lenkijos ir Lietuvos Valstybės padalijimų ir panaikinimo.
t-003vidutinis

Vazų dinastijos ATR karalių pretenzijos į Švedijos sostą komplikavo ATR karus su Švedija 1600–1629 ir 1655–1660 m.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 86

ATR kariavo su Švedija du karus: 1600–1629 ir 1655–1660 m. Karą komplikavo tai, kad švedų kilmės Vazų dinastijos ATR karaliai reiš- kė pretenzijas į Švedijos sostą. Kova dėl Livonijos daugiausia buvo suin- teresuota didesnio uosto neturėjusi Lietuva, nes Lenkija turėjo Gdansko uostą.
t-004vidutinis

Vazų dinastijos pradžia Lietuvos istorijos skirstyme buvo siejama su 1587 metais.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 41

Tad perdėta turi būti laikoma, kai centre pastatant tik\nvieną valdovą, Lietuvos istorija iki Vazų dinastijos pradžios (1587)\nišdalinama, pvz., tokiomis trimis dalimis: 1) Priešvytautinė kara­\nlija, 2) Vytautinė era ir 3) Vytauto įpėdiniai (iki 1586 m.)^17.
t-005vidutinis

Valdant švedų kilmės Vazų dinastijai, Lietuvą ir Lenkiją 1654–1667 m. ištiko „tvanas“ – Rusijos ir Švedijos invazija.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 63-64

Antra vertus, tokia, moderniuoju žvilgsniu atrodanti anachronistiška, santvarka leido visuomenėje šalia katalikų egzistuoti įvairioms etnokonfesinėms bendri- joms: kalvinistams, liuteronams, stačiatikiams ir unitams, dar vėliau – iš Rusijos atsikeliantiems sentikiams, be to, nuo Vytauto laikų gyvuojan- L I E T U V O S I S T O R I J A 64 tiems karaimams, totoriams ir žydams. Civilizaciniam Lietuvos judėjimui barokine Europos „šalikele“ truk- dė milžiniški kaimynų smūgiai: valdant švedų kilmės Vazų dinastijai (1587–1668), Lietuvą ir Lenkiją ištiko „tvanas“ – Rusijos ir Švedijos in- vazija (1654–1667), o valdant Saksų dinastijai (1697–1763) Lietuva tapo Šiaurės karo (1700–1721) tarp Rusijos ir Švedijos kovų arena. Šio karo pasekmė – tiesioginis Rusijos kišimasis į Lenkijos ir Lietuvos vidaus rei- kalus, galų gale privedęs prie Lenkijos ir Lietuvos Valstybės padalijimų ir panaikinimo.