Santrauka
Klaipėdos krašto lietuvių atstovai paskelbė norą prisijungti prie Didžiosios Lietuvos tam tikros vietinės autonomijos sąlygomis; kooptuoti, jie dalyvavo ir Valstybės Tarybos darbuose.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Klaipėdos krašto lietuvių atstovai paskelbė norą prisijungti prie Didžiosios Lietuvos tam tikros vietinės autonomijos sąlygomis; kooptuoti, jie dalyvavo ir Valstybės Tarybos darbuose. | c-001 | |
| t-002 Smetona 1928 m. gegužės 15 d., „pritariamas viso Ministerių kabineto“, nauja konstitucija sustiprino savo pozicijas, nes įteisino savo viršenybę prieš Seimą, galėjo jį paleisti ar surengti rinkimus, leisti įstatymus (įsteigta Valstybės Taryba turėjo teisę tik. | c-002 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Klaipėdos krašto lietuvių atstovai paskelbė norą prisijungti prie Didžiosios Lietuvos tam tikros vietinės autonomijos sąlygomis; kooptuoti, jie dalyvavo ir Valstybės Tarybos darbuose.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
At- siųstas ten iš pradžių vienas generolas (Odty), o paskiau komi- saras (Petisnė) nepakeitė senos būklės ir paliko visus senus Prūsijos valdininkus, tesukūrę patariamąją direktoriją iš vie- tinių vokietininkų; šitokia direktorija, negalėdama atvirai rei- kalauti atskirto krašto grąžinimo Vokietijai, stengėsi sudaryti „laisvąją valstybę” (Freistaat). Klaipėdos krašto lietuvių atstovai paskelbė norą prisijungti prie Didžiosios Lietuvos tam tikros vietinės autonomijos sąlygomis; kooptuoti, jie dalyvavo ir Vals- tybės Tarybos darbuose. Steigiamasis seimas taip pat svarstė Klaipėdos krašto klausimą ir, atsižvelgdamas į ilgą ten Vokie- tijos viešpatavimą, pareiškė (1921.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Smetona 1928 m. gegužės 15 d., „pritariamas viso Ministerių kabineto“, nauja konstitucija sustiprino savo pozicijas, nes įteisino savo viršenybę prieš Seimą, galėjo jį paleisti ar surengti rinkimus, leisti įstatymus (įsteigta Valstybės Taryba turėjo teisę tik.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S 161 A. Smetona 1928 m. gegužės 15 d., „pritariamas viso Ministerių kabi- neto“, nauja konstitucija sustiprino savo pozicijas, nes įteisino savo virše- nybę prieš Seimą, galėjo jį paleisti ar surengti rinkimus, leisti įstatymus (įsteigta Valstybės Taryba turėjo teisę tik ruošti bei svarstyti įstatymus), Seimui nesant, vykdyti jo teises.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Ryšiai
Susiję objektai
- A. Smetona
- senieji mėnesių vardai ir devintinės
- 1928 m. Lietuvos Konstitucijos paskelbimas (1928 m. gegužės 15 d.)
- Antanas Smetona (Lietuvos prezidentas, XX a.)
- Bajorų seimas (seimas)
- Justinas Staugaitis
- Lenkijos valstybės taryba (institucija)
- Lietuvos Taryba (institucija)
- Maksas fon Badenas
- Ministerių kabinetas
- Naujoji Lenkų Valstybės Taryba (institucija)
- S. Šilingas
- rekvizicijos
- tautos atstovai
- tėvonija
- tėvonija tėvų palikimas