Valerijono Bursos studentų bendrija buvo neturtingiems, studijas baigti siekiantiems studentams skirta akademinė bendrija. Jai numatytas bendras gyvenimas, prefekto arba senjoro priežiūra, rektoriaus valdžia ir pajamos iš funduotų namų bei rūsio.
Kad Geriausias Didžiausias Dievas ne už kokius nors mūsų nuopelnus, o savo išskirtine malone mielaširdingai mums leido tam, kad šiais neramiais ir vargingais laikais būtų palaikoma ir gerinama ypač šioje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje smunkanti katalikų tikėjimo būklė ir išgydomos Respublikos žaizdos, įsteigti kolegiją ne tik konsensuso būdu, bet ir su kitados atmintino karaliaus Žygimanto Augusto bei šventojo Apaštalų Sosto pritarimu ir palankumu, bei su šviesiausiojo karaliaus Stepono, mūsų maloningiausiojo pono, aprobacija ir patvirtinimu; ir kaip matyti, pakankamai ėmėmės visų būtinų priemonių, kad jaunimas, mokytas garbingų ir laisvųjų menų tiek pasaulietiniam, tiek dvasiniam pareigų laipsniui įgyti, iš čia visada išeitų tinkamas ir vertas, lyg iš šaltinio ar daigyno, kad išmintingai saugotųsi nedorų, skirtingo tikėjimo žmonių, stumiančių Respubliką į didžiausią pavojų. Taip pat, trokšdami stiprinti tėvynės klestėjimą, prisidėjome ir tuo, kad suteikėme šiokią tokią išskirtinę paramą tos pačios kolegijos mokiniams, netekusiems galimybės pabaigti pradėtas savo studijas. Taigi davėme ir dovanojome, ir šiuo mūsų raštu duodame ir dovanojame amžiną ir neatšaukiamą dovaną - minėtų vargstančių dėl sunkios padėties, bet turinčių tikslą pabaigti studijas
IV KNYGA studentų, nesvarbu, kokios tautybės jie būtų, laisvam gyvenimui mūsų akmeninį ar kitaip išmūrytą namą mūsų Vilniaus mieste, Bernardinų gatvėje, specialiai mūsų lėšomis pastatytą, tos pačios paskirties, kokios yra Bursa, su tokiais papročiais ir įstatymais, t. y. tarp studentų turi būti koks nors prefektas ar, kaip įprasta vadinti kitų akademikų*, senjoras, kuris budriai saugotų, kad tarp jų (studentų) būtų laikomasi pamaldumo, garbingumo taisyklių, broliškos santarvės nuostatų ir papročių; be to, jis turės tos pačios kolegijos didžiai gerbiamo tėvo, tuo metu vadovaujančio Rektoriaus, suteiktus ir duotus įgaliojimus vykdyti pareigas, ir karštai prašome, kad jo (Rektoriaus) vadovavimui ir tvarkai su visais studentais paklustų. Tikimės, kad didžiai gerbiamas tėvas Rektorius iš meilės brolijai ir geranoriškumo mums mielai prisiims tokią nelengvą, bet pagyrimo vertą naštą nubaus nepaklusniuosius, apsileidusiuosius moksle paskatins stropumui, o geruosius apgaubs tėviška meile. Be to, kad tiems patiems studentams, anksčiau minėtoje Bursoje tuo metu gyvenantiems, būtų šiek tiek palengvintas skurdus gyvenimas, kad galėtų pasirūpinti, aišku, malkų, daržovių ir kitų būtinų dalykų, davėme ir šiuo mūsų raštu duodame du naujus, mūsų lėšomis įsigytus namus su aikštėmis ir visais kitais pastatais: vieną iš tikrojo to namo savininko pirkome, iš vienos jo pusės yra kolegija, iš kitos - mūsų siuvėjo Tomo namas, tai smulkiau nurodo pirkimo raštas, kurį didžiai gerbiamam tėvui Rektoriui į rankas kartu su kitais su šiuo reikalu susijusiais dokumentais įteikėme, o kitą iš kitos to paties mūsų siuvėjo Tomo namo pusės nuo seno tuščiame sklype panašiai savo lėšomis pastatėme.
IV KNYGA studentų, nesvarbu, kokios tautybės jie būtų, laisvam gyvenimui mūsų akmeninį ar kitaip išmūrytą namą mūsų Vilniaus mieste, Bernardinų gatvėje, specialiai mūsų lėšomis pastatytą, tos pačios paskirties, kokios yra Bursa, su tokiais papročiais ir įstatymais, t. y. tarp studentų turi būti koks nors prefektas ar, kaip įprasta vadinti kitų akademikų*, senjoras, kuris budriai saugotų, kad tarp jų (studentų) būtų laikomasi pamaldumo, garbingumo taisyklių, broliškos santarvės nuostatų ir papročių; be to, jis turės tos pačios kolegijos didžiai gerbiamo tėvo, tuo metu vadovaujančio Rektoriaus, suteiktus ir duotus įgaliojimus vykdyti pareigas, ir karštai prašome, kad jo (Rektoriaus) vadovavimui ir tvarkai su visais studentais paklustų. Tikimės, kad didžiai gerbiamas tėvas Rektorius iš meilės brolijai ir geranoriškumo mums mielai prisiims tokią nelengvą, bet pagyrimo vertą naštą nubaus nepaklusniuosius, apsileidusiuosius moksle paskatins stropumui, o geruosius apgaubs tėviška meile. Be to, kad tiems patiems studentams, anksčiau minėtoje Bursoje tuo metu gyvenantiems, būtų šiek tiek palengvintas skurdus gyvenimas, kad galėtų pasirūpinti, aišku, malkų, daržovių ir kitų būtinų dalykų, davėme ir šiuo mūsų raštu duodame du naujus, mūsų lėšomis įsigytus namus su aikštėmis ir visais kitais pastatais: vieną iš tikrojo to namo savininko pirkome, iš vienos jo pusės yra kolegija, iš kitos - mūsų siuvėjo Tomo namas, tai smulkiau nurodo pirkimo raštas, kurį didžiai gerbiamam tėvui Rektoriui į rankas kartu su kitais su šiuo reikalu susijusiais dokumentais įteikėme, o kitą iš kitos to paties mūsų siuvėjo Tomo namo pusės nuo seno tuščiame sklype panašiai savo lėšomis pastatėme.
IV KNYGA nuo pačios Bursos ir tęsiasi iki pat Pilies gatvės. Tad didžiai gerbiamą dabartinį tėvą Rektorių ir ateityje būsiantį karščiausiai prašome, kad šiuos namus ir rūsį kokiems nors garbingiems ir šauniems vyrams išnuomotų, iš jų jiems priklausomus mokesčius išreikalautų ir pagaliau paimtus pinigus pačios Bursos studentų būtinoms reikmėms išdalyti neatsisakytų. Šio pobūdžio studentų bendriją (congregatio) ir minėtą namą troškome ir labai norime pavadinti Valerijono Bursa.
IV KNYGA nuo pačios Bursos ir tęsiasi iki pat Pilies gatvės. Tad didžiai gerbiamą dabartinį tėvą Rektorių ir ateityje būsiantį karščiausiai prašome, kad šiuos namus ir rūsį kokiems nors garbingiems ir šauniems vyrams išnuomotų, iš jų jiems priklausomus mokesčius išreikalautų ir pagaliau paimtus pinigus pačios Bursos studentų būtinoms reikmėms išdalyti neatsisakytų. Šio pobūdžio studentų bendriją (congregatio) ir minėtą namą troškome ir labai norime pavadinti Valerijono Bursa.
Alteram vero ex altera parte domus eiusdem Sartoris nostri Tbomae, similiter impensis nostris, in area antiquitus deserta extruximus, utramque in 414 ## Puslapis 431 IV KNYGA studentų, nesvarbu, kokios tautybės jie būtų, laisvam gyvenimui mūsų akmeninį ar kitaip išmūrytą namą mūsų Vilniaus mieste, Bernardinų gatvėje, specialiai mūsų lėšomis pastatytą, tos pačios paskirties, kokios yra Bursa, su tokiais papročiais ir įstatymais, t. y. tarp studentų turi būti koks nors prefektas ar, kaip įprasta vadinti kitų akademikų*, senjoras, kuris budriai saugotų, kad tarp jų (studentų) būtų laikomasi pamaldumo, garbingumo taisyklių, broliškos santarvės nuostatų ir papročių; be to, jis turės tos pačios kolegijos didžiai gerbiamo tėvo, tuo metu vadovaujančio Rektoriaus, suteiktus ir duotus įgaliojimus vykdyti pareigas, ir karštai prašome, kad jo (Rektoriaus) vadovavimui ir tvarkai su visais studentais paklustų. Tikimės, kad didžiai gerbiamas tėvas Rektorius iš meilės brolijai ir geranoriškumo mums mielai prisiims tokią nelengvą, bet pagyrimo vertą naštą nubaus nepaklusniuosius, apsileidusiuosius moksle paskatins stropumui, o geruosius apgaubs tėviška meile.