Valerijono Bursos studentų bendrija buvo neturtingiems, studijas baigti siekiantiems studentams skirta akademinė bendrija. Jai numatytas bendras gyvenimas, prefekto arba senjoro priežiūra, rektoriaus valdžia ir pajamos iš funduotų namų bei rūsio.
Kad Geriausias Didžiausias Dievas ne už kokius nors mūsų nuopelnus, o savo išskirtine malone mielaširdingai mums leido tam, kad šiais neramiais ir vargingais laikais būtų palaikoma ir gerinama ypač šioje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje smunkanti katalikų tikėjimo būklė ir išgy domos Respublikos žaizdos, įsteigti kolegiją ne tik konsen suso būdu, bet ir su kitados atmintino karaliaus Žygimanto Augusto bei šventojo Apaštalų Sosto pritarimu ir palanku mu, bei su šviesiausiojo karaliaus Stepono, mūsų malonin- giausiojo pono, aprobacija ir patvirtinimu; ir kaip matyti, pakankamai ėmėmės visų būtinų priemonių, kad jaunimas, mokytas garbingų ir laisvųjų menų tiek pasaulietiniam, tiek dvasiniam pareigų laipsniui įgyti, iš čia visada išeitų tinka mas ir vertas, lyg iš šaltinio ar daigyno, kad išmintingai sau- gotųsi nedorų, skirtingo tikėjimo žmonių, stumiančių Res publiką į didžiausią pavojų. Taip pat, trokšdami stiprinti tėvynės klestėjimą, prisidėjome ir tuo, kad suteikėme šiokią tokią išskirtinę paramą tos pačios kolegijos mokiniams, ne tekusiems galimybės pabaigti pradėtas savo studijas. Taigi davėme ir dovanojome, ir šiuo mūsų raštu duodame ir dova nojame amžiną ir neatšaukiamą dovaną - minėtų vargstan čių dėl sunkios padėties, bet turinčių tikslą pabaigti studijas
IV KNYGA studentų, nesvarbu, kokios tautybės jie būtų, laisvam gyve nimui mūsų akmeninį ar kitaip išmūrytą namą mūsų Vil niaus mieste, Bernardinų gatvėje, specialiai mūsų lėšomis pastatytą, tos pačios paskirties, kokios yra Bursa, su tokiais papročiais ir įstatymais, t. y. tarp studentų turi būti koks nors prefektas ar, kaip įprasta vadinti kitų akademikų*, sen joras, kuris budriai saugotų, kad tarp jų (studentų) būtų lai komasi pamaldumo, garbingumo taisyklių, broliškos san tarvės nuostatų ir papročių; be to, jis turės tos pačios kolegijos didžiai gerbiamo tėvo, tuo metu vadovaujančio Rektoriaus, suteiktus ir duotus įgaliojimus vykdyti pareigas, ir karštai prašome, kad jo (Rektoriaus) vadovavimui ir tvarkai su vi sais studentais paklustų. Tikimės, kad didžiai gerbiamas tė vas Rektorius iš meilės brolijai ir geranoriškumo mums mie lai prisiims tokią nelengvą, bet pagyrimo vertą naštą - nubaus nepaklusniuosius, apsileidusiuosius moksle paska tins stropumui, o geruosius apgaubs tėviška meile. Be to, kad tiems patiems studentams, anksčiau minėtoje Bursoje tuo metu gyvenantiems, būtų šiek tiek palengvintas skur dus gyvenimas, kad galėtų pasirūpinti, aišku, malkų, dar žovių ir kitų būtinų dalykų, davėme ir šiuo mūsų raštu duo dame du naujus, mūsų lėšomis įsigytus namus su aikštėmis ir visais kitais pastatais: vieną iš tikrojo to namo savininko pirkome, iš vienos jo pusės yra kolegija, iš kitos - mūsų siu vėjo Tomo namas, tai smulkiau nurodo pirkimo raštas, kurį didžiai gerbiamam tėvui Rektoriui į rankas kartu su kitais su šiuo reikalu susijusiais dokumentais įteikėme, o kitą iš kitos to paties mūsų siuvėjo Tomo namo pusės nuo seno tuščiame sklype panašiai savo lėšomis pastatėme.
IV KNYGA studentų, nesvarbu, kokios tautybės jie būtų, laisvam gyve nimui mūsų akmeninį ar kitaip išmūrytą namą mūsų Vil niaus mieste, Bernardinų gatvėje, specialiai mūsų lėšomis pastatytą, tos pačios paskirties, kokios yra Bursa, su tokiais papročiais ir įstatymais, t. y. tarp studentų turi būti koks nors prefektas ar, kaip įprasta vadinti kitų akademikų*, sen joras, kuris budriai saugotų, kad tarp jų (studentų) būtų lai komasi pamaldumo, garbingumo taisyklių, broliškos san tarvės nuostatų ir papročių; be to, jis turės tos pačios kolegijos didžiai gerbiamo tėvo, tuo metu vadovaujančio Rektoriaus, suteiktus ir duotus įgaliojimus vykdyti pareigas, ir karštai prašome, kad jo (Rektoriaus) vadovavimui ir tvarkai su vi sais studentais paklustų. Tikimės, kad didžiai gerbiamas tė vas Rektorius iš meilės brolijai ir geranoriškumo mums mie lai prisiims tokią nelengvą, bet pagyrimo vertą naštą - nubaus nepaklusniuosius, apsileidusiuosius moksle paska tins stropumui, o geruosius apgaubs tėviška meile. Be to, kad tiems patiems studentams, anksčiau minėtoje Bursoje tuo metu gyvenantiems, būtų šiek tiek palengvintas skur dus gyvenimas, kad galėtų pasirūpinti, aišku, malkų, dar žovių ir kitų būtinų dalykų, davėme ir šiuo mūsų raštu duo dame du naujus, mūsų lėšomis įsigytus namus su aikštėmis ir visais kitais pastatais: vieną iš tikrojo to namo savininko pirkome, iš vienos jo pusės yra kolegija, iš kitos - mūsų siu vėjo Tomo namas, tai smulkiau nurodo pirkimo raštas, kurį didžiai gerbiamam tėvui Rektoriui į rankas kartu su kitais su šiuo reikalu susijusiais dokumentais įteikėme, o kitą iš kitos to paties mūsų siuvėjo Tomo namo pusės nuo seno tuščiame sklype panašiai savo lėšomis pastatėme.
IV KNYGA nuo pačios Bursos ir tęsiasi iki pat Pilies gatvės. Tad didžiai gerbiamą dabartinį tėvą Rektorių ir ateityje būsiantį karš čiausiai prašome, kad šiuos namus ir rūsį kokiems nors gar bingiems ir šauniems vyrams išnuomotų, iš jų jiems priklau somus mokesčius išreikalautų ir pagaliau paimtus pinigus pačios Bursos studentų būtinoms reikmėms išdalyti neatsi sakytų. Šio pobūdžio studentų bendriją (congregatio) ir mi nėtą namą troškome ir labai norime pavadinti Valerijono Bursa.
IV KNYGA nuo pačios Bursos ir tęsiasi iki pat Pilies gatvės. Tad didžiai gerbiamą dabartinį tėvą Rektorių ir ateityje būsiantį karš čiausiai prašome, kad šiuos namus ir rūsį kokiems nors gar bingiems ir šauniems vyrams išnuomotų, iš jų jiems priklau somus mokesčius išreikalautų ir pagaliau paimtus pinigus pačios Bursos studentų būtinoms reikmėms išdalyti neatsi sakytų. Šio pobūdžio studentų bendriją (congregatio) ir mi nėtą namą troškome ir labai norime pavadinti Valerijono Bursa.
Alteram vero ex altera \nparte domus eiusdem Sartoris nostri Tbomae, similiter impen\nsis nostris, in area antiquitus deserta extruximus, utramque in\n414\n\n## Puslapis 431\n\nIV KNYGA\nstudentų, nesvarbu, kokios tautybės jie būtų, laisvam gyve\nnimui mūsų akmeninį ar kitaip išmūrytą namą mūsų Vil\nniaus mieste, Bernardinų gatvėje, specialiai mūsų lėšomis \npastatytą, tos pačios paskirties, kokios yra Bursa, su tokiais \npapročiais ir įstatymais, t. y. tarp studentų turi būti koks \nnors prefektas ar, kaip įprasta vadinti kitų akademikų*, sen\njoras, kuris budriai saugotų, kad tarp jų (studentų) būtų lai\nkomasi pamaldumo, garbingumo taisyklių, broliškos san\ntarvės nuostatų ir papročių; be to, jis turės tos pačios kolegijos \ndidžiai gerbiamo tėvo, tuo metu vadovaujančio Rektoriaus, \nsuteiktus ir duotus įgaliojimus vykdyti pareigas, ir karštai \nprašome, kad jo (Rektoriaus) vadovavimui ir tvarkai su vi\nsais studentais paklustų. Tikimės, kad didžiai gerbiamas tė\nvas Rektorius iš meilės brolijai ir geranoriškumo mums mie\nlai prisiims tokią nelengvą, bet pagyrimo vertą naštą - \nnubaus nepaklusniuosius, apsileidusiuosius moksle paska\ntins stropumui, o geruosius apgaubs tėviška meile.