Narbutas rašė, kad prie Upinės upelio dar buvo prisimenama moterų brolija, atlikdavusi apeigas deivei Upinei. Narbutas pasakojo, kad iki uždraudimo Upinės moterų brolija per Rasas rinkdavosi prie upelio vadovaujama nepažįstamos senės.
Prie upelio, dešinėje vieškelio pusėje, ant nedidelės žemės sankasos, kurią sakė buvus deivės Upinės, kadaise to upelio globėjos, altoriumi, stovi medinė koplytėlė su Nukryžiuotoju. Dar gyvas nesenas atminimas apie buvusią kažkokią moterų broliją, atlikinėjusią apeigas tai Upinei. 1813 metais vietos kunigas klebonas Jankauskas (Jankowski) smulkiai pasakojo, ką pats prieš 40 metų matęs.
Kol ta brolija buvo uždrausta, gretimų kaimų moterys matyt, dėl kažkokių kerų - susirinkdavo vadovaujamos nepažįstamos senės, kuri, tarytum būtų atsiųsta antgamtinės jėgos, paprastai pasirodydavo kartą per metus, dažniausiai per Rasos švente, šv. Jono išvakarėse. Sako, atlėkdavusi ant skraidančio ožio. Tos raganos naktį kūrendavo ugnį, dainuodavo kažkokias dainas, pliuškendavosi upelio vandenyje, kepdavo kažkokius paplotėlius, kuriuos dalydavo žmonėms; o joms atnešdavo žuvų, vėžių, laukinių ir naminių vandens paukščių, paršelių, sidabrinių pinigų.