Moldavijos vaivada Steponas pranešė turkų sultonui, Vengrijai ir Valakijos vaivadai, o šie atsiuntė jam kelis tūkstančius kariuomenės. Turkų, vengrų ir valakų pajėgos kartu su Moldavijos vaivados žmonėmis užpuolė karaliaus Olbrachto kariuomenę Bukovinos miškuose.
Moldavijos vaivada Steponas, išgirdęs, kad karalius Olbrachtas nenori grįžti iš jo žemės tuo pačiu keliu, kuriuo buvo atėjęs, o nori eiti kitais naujais keliais, per uolėtą Bukoviną, labai dėl to apsidžiaugė34 ir, nė kiek nebepaisydamas priesaikos bei amžinosios taikos sutarties, darydamas gėdą savo šaliai, skubiai pranešė turkų sultonui, ir Vengrijai, ir Valakijos vaivadai. O šie tuoj pat atsiuntė jam kelis tūkstančius kariuomenės, ir pats susitvarkė bei pasiruošė su visais 153 savo žmonėmis — raiteliais ir pėstininkais
Ir kai karalius Olbrachtas su visa kariuomene jau buvo Bukovinoje ir žygiavo be baimės dėl sudarytos amžinosios taikos ir priesaikos, nesitikėdamas iš niekur smūgio, tuo metu Moldavijos vaivadai Steponui labai skaudėjo kojos, bet, norėdamas įvykdyti savo sumanymą, jis užmiršo net savo ligą, ¡sakė vežti save rogėse ir atvyko su visais savo žmonėmis, ir su turkais, ir su vengrais, ir su valachais, ir tuose miškuose bei bukynuose užpuolė karalių Olbrachtą bei jo kariuomenę**, daugelį iš jo kariuomenės nukovė, o kitus paėmė gyvus;