Santrauka
Steigiamasis seimas taip pat svarstė Klaipėdos krašto klausimą ir, atsižvelgdamas į ilgą ten Vokietijos viešpatavimą, pareiškė (1921.XI.il.), kad tas kraštas turėtų būti prijungtas prie Lietuvos, kaip atskiras autonominis vienetas.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Steigiamasis seimas taip pat svarstė Klaipėdos krašto klausimą ir, atsižvelgdamas į ilgą ten Vokietijos viešpatavimą, pareiškė (1921.XI.il.), kad tas kraštas turėtų būti prijungtas prie Lietuvos, kaip atskiras autonominis vienetas. | c-001 | |
| t-002 Dėl nepriklausomybės kovų rinkimai į Stegiamąjį Seimą surengti tik 1920 m. balandžio viduryje, rinkimų teisę gavo 21 metų sulaukę Lietuvos piliečiai, neatsižvelgiant į jų tikėjimą, tautybę ar lytį. | c-002 | |
| t-003 Dešimt vietų Steigiamajame Seime gavo tautinės mažumos (6 žydai, 3 lenkai ir 1 vokietis). | c-003 | |
| t-004 Steigiamojo Seimo nariai stengėsi pateisinti rinkėjų lūkesčius. | c-004 | |
| t-005 Pademonstruota vienybė su Mažąja Lietuva – Steigiamasis Seimas 1921 m. lapkričio 11 d. vienbalsiai pareikalavo įjungti Klaipėdos teritoriją į Lietuvos sudėtį. | c-005 | |
| t-006 Seimas 1922 m. rugpjūčio 1 d. priimtoje Lietuvos Valstybės Konstitucijoje įtvirtino Prancūzijos III respublikos pavyzdžio demokratijos principus. | c-006 | |
| t-007 1922 m. vasario 15 d. Steigiamasis Seimas krikščionių demokratų balsais priėmė pagrindinį Žemės reformos įstatymą. | c-007 | |
| t-008 Steigiamasis Seimas 1922 m. rugpjūčio 9 d. priėmė Piniginio vieneto įstatymą, kuris skelbė, kad piniginis Lietuvos vienetas yra auksu paremtas litas, kurį sudaro 100 centų. | c-008 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Steigiamasis seimas taip pat svarstė Klaipėdos krašto klausimą ir, atsižvelgdamas į ilgą ten Vokietijos viešpatavimą, pareiškė (1921.XI.il.), kad tas kraštas turėtų būti prijungtas prie Lietuvos, kaip atskiras autonominis vienetas.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Steigiamasis seimas taip pat svarstė Klaipėdos krašto klausimą ir, atsižvelgdamas į ilgą ten Vokie- tijos viešpatavimą, pareiškė (1921.XI.il.), kad tas kraštas turėtų būti prijungtas prie Lietuvos, kaip atskiras autonominis vienetas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Dėl nepriklausomybės kovų rinkimai į Stegiamąjį Seimą surengti tik 1920 m. balandžio viduryje, rinkimų teisę gavo 21 metų sulaukę Lietuvos piliečiai, neatsižvelgiant į jų tikėjimą, tautybę ar lytį.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Įsitvirtinus didumoje savo teritorijos atėjo eilė valstybės struktūros klausimams. Dėl nepriklausomybės kovų rinki- mai į Stegiamąjį Seimą surengti tik 1920 m. balandžio viduryje, rinkimų teisę gavo 21 metų sulaukę Lietuvos piliečiai, neatsižvelgiant į jų tikėjimą, tautybę ar lytį.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Dešimt vietų Steigiamajame Seime gavo tautinės mažumos (6 žydai, 3 lenkai ir 1 vokietis).
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
L I E T U V O S I S T O R I J A 148 Visuomenė aktyviai dalyvavo 1920 m. balandžio 14–15 d. rinkimuo- se, kuriuos laimėjo krikščionių demokratų blokas (jį sudarė trys partijos: Lietuvių krikščionių demokratų partija (LKDP), Lietuvos ūkininkų są- junga (LŪS) ir Lietuvos darbo federacija (LDF), joms atiteko 59 vietos). Katalikiškame krašte tai nebuvo sensacija, nes tikinčios moterys balsa- vo už kunigų partiją, be to, Katalikų bažnyčia, dvasininkai ėjo su aiškiais antilenkiškais šūkiais ir, kas dar svarbiau, žadėjo nacionalizuoti arba ap- karpyti dvarus ir išdalyti žemę valstiečiams. Kairysis valstiečių liaudinin- kų blokas (vėliau Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga – LVLS) gavo 29 vietas, trečia liko Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Dešimt vietų Steigiamajame Seime gavo tautinės mažumos (6 žydai, 3 lenkai ir 1 vokietis). Į Steigiamąjį Seimą buvo išrinktos ir penkios moterys. Tad iš viso išrinkta 112 atstovų, kurie gegužės 15 dieną laikinojoje sostinėje Kaune susirinko į pirmąjį Seimo posėdį.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Steigiamojo Seimo nariai stengėsi pateisinti rinkėjų lūkesčius.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Steigiamojo Seimo nariai stengėsi pateisinti rinkėjų lūkesčius. Vien- balsiai priimtas Lietuvos valstybės nepriklausomybės proklamavimo dokumentas, kuris dar kartą, kaip ir 1918 m. Vasario 16 Aktas, skelbė, kad Lietuva yra nepriklausoma valstybė, su „etnologinėmis sienomis“, tai tikriausiai turėjo reikšti, kad kiek atsitraukta vien nuo etnografinių sienų planų, turint viltį, kad teritorija padidės.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Pademonstruota vienybė su Mažąja Lietuva – Steigiamasis Seimas 1921 m. lapkričio 11 d. vienbalsiai pareikalavo įjungti Klaipėdos teritoriją į Lietuvos sudėtį.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Pademonstruota vienybė su Mažąja Lietuva – Steigiamasis Seimas 1921 m. lapkričio 11 d. vienbalsiai pareikalavo įjungti Klaipėdos teritoriją į Lietuvos sudėtį.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Seimas 1922 m. rugpjūčio 1 d. priimtoje Lietuvos Valstybės Konstitucijoje įtvirtino Prancūzijos III respublikos pavyzdžio demokratijos principus.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Seimas 1922 m. rugpjūčio 1 d. priimtoje Lietuvos Valstybės Konsti- tucijoje įtvirtino Prancūzijos III respublikos pavyzdžio demokratijos principus.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1922 m. vasario 15 d. Steigiamasis Seimas krikščionių demokratų balsais priėmė pagrindinį Žemės reformos įstatymą.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
1922 m. vasario 15 d. Steigiamasis Seimas krikščionių demokratų balsais priėmė pagrindinį Žemės reformos įstatymą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Steigiamasis Seimas 1922 m. rugpjūčio 9 d. priėmė Piniginio vieneto įstatymą, kuris skelbė, kad piniginis Lietuvos vienetas yra auksu paremtas litas, kurį sudaro 100 centų.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Steigiamasis Seimas 1922 m. rugpjūčio 9 d. priėmė Pi- niginio vieneto įstatymą, kuris skelbė, kad piniginis Lietuvos vienetas yra auksu paremtas litas, kurį sudaro 100 centų.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Ryšiai
Susiję objektai
- Abiejų Tautų Respublika
- Aleksandras
- Aleksandras Stulginskis
- Krikščionių demokratų blokas
- Lenkai
- Lietuviai
- Lietuvių krikščionių demokratų partija
- Lietuvos socialdemokratų partija
- Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga
- Socialdemokratai
- Tautinės mažumos
- senieji mėnesių vardai ir devintinės
- Klaipėdos krašto autonominis režimas (kraštas)
- Lietuvos pinigai
- Piniginio vieneto įstatymo priėmimas ir lito įvedimas (1922 m.)
- Steigiamojo Seimo reikalavimas įjungti Klaipėdos teritoriją į Lietuvą (1921 m. lapkričio 11 d.)
- Valstybinis žemės fondas
- litas
- Žemės reformos įstatymo priėmimas (1922 m. vasario 15 d.)
- Steigiamojo Seimo rinkimai ir pirmasis posėdis (1920 m.)
- „etnologinės sienos“