Ypač slavai, mėgs tantys vartoti svaiginamuosius gėrimus, savo senoviniuose pa pročiuose nuslysta į kraštutinumą; net pagyvenusios moterys pirmos rodo pavyzdį: jų dainos girtą vestuvių pavakarę nu rungia bet kokį senovės cinizmo įsivaizdavimą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 358
Ypač slavai, mėgstantys vartoti svaiginamuosius gėrimus, savo senoviniuose papročiuose nuslysta į kraštutinumą; net pagyvenusios moterys pirmos rodo pavyzdį: jų dainos girtą vestuvių pavakarę nurungia bet kokį senovės cinizmo įsivaizdavimą. Priešingai, lietuvių genties tautose šito negalima susekti - nei jų kalboje, nei tautinėse dainose nėra nieko panašaus; joms net trūksta tokių žodžių. Kiek stengėmės aptikti tokių dalykų šių dienų lietuviuose, šitaip suslavėjusiuose, niekad ir niekur negalėjome to pastebėti.
Senovės prūsai ją, kaip mirusiųjų valdovę, vadino Giltine 10.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 129
Senovės prūsai ją, kaip mirusiųjų valdovę, vadino Giltine 10
Narbutas rašo, kad senovės prūsų tarme jaunajai dedamas vainikas vadintas apglobte (Abglojte) ir reiškė nuometą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 358
Ypač slavai, mėgstantys vartoti svaiginamuosius gėrimus, savo senoviniuose papročiuose nuslysta į kraštutinumą; net pagyvenusios moterys pirmos rodo pavyzdį: jų dainos girtą vestuvių pavakarę nurungia bet kokį senovės cinizmo įsivaizdavimą. Priešingai, lietuvių genties tautose šito negalima susekti - nei jų kalboje, nei tautinėse dainose nėra nieko panašaus; joms net trūksta tokių žodžių. Kiek stengėmės aptikti tokių dalykų šių dienų lietuviuose, šitaip suslavėjusiuose, niekad ir niekur negalėjome to pastebėti.
Narbutas teigia, kad senovės prūsai, pasigirdus griaustiniui, prašydavo griaustinio dievo žodžiais „Dewe Periamas absolo mus!“.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 94
Kai pasigirsdavo griaustinis, senovės prūsai, pasak Henenbergerio, prašydavo griaustinio dievo paprastai tokiais žodžiais: Dewe Periamas absolo mus! Lietuviškai sako: Dewe Perkūne upsaugogmus! („Dieve Perkūne, apsaugok mus!“)
Iš girdę griaudžiant, seni prūsai sakydavo: „Dievų karalius kal basi su vyriausiuoju žyniu“5.
Šiam teiginiui atskira vieša citata dar nesusieta.