A. Kojelavičius pirmo ir antro tomų dedikacijas skyrė Sapiegoms, tačiau cenzoriai šių dedikacijų neskaitė.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 8
Cenzoriai neskaitė autoriaus pirmo ir antro tomų dedikacijų Sapiegoms. Antrą tomą A. Kojelavičius pa skyrė Kazimierui Jonui, pirmojo, jau mirusio, dėdei. Iš dedikacijų teksto, kupino įprastinio gražbyliavimo, matyti A. Kojelavičiaus pažiūros į Lietuvos ir Lenkijos santykius.
Kojelavičius Sapiegų šeimos šlovę siejo su valstybės tarnyba, Jono Sapiegos žygiais ir adresato tėvo dešimtmečio darbais Dievui bei valstybei.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 296-297
Šiuos ir kitus garsiuosius Tavo Tėvo nuopelnus valsty\nbei, taip pat Tavo senelio Jono Sapiegos, pelniusio\ntrisdešimtkarčio Maskvos nugalėtojo vardą, jų žygius\nplačiau išdėstys trečioji Istorijos dalis, vis dėlto ir tuo\ntarpu, kai Tu ėmeisi rūpintis valstybe, kuri buvo sus-\n2 9 8\n\n## Puslapis 297\n\ntiprinta ir padidinta dėl puikių Tavo protėvių sumany\nmų ir žygių, norėjau Sapiegų šeimos šlovę trumpai,\nbet ryškiai iškelti, paminėdamas, ką Tavo Tėvas nuvei\nkė per dešimt metų, skirtų dievui bei valstybei, kad\nturinčiam didelių užmojų protėvių praminti takai būtų\nprieš akis. Todėl, vedamas Tėvo, sek protėviais, Sapie\ngų pėdomis ženk į aukščiausią šlovę, įgyvendink visų\nviltis, o pirmiausia išgarsink Sapiegos vardą, kuris vi\nsada buvo priešams nelyginant žaibas, nelyginant sky\ndas, saugantis Tėvynę. Šito aš, paprastas žmogus, Tau\nlinkiu, remdamasis visuotiniu geros valios žmonių pri\ntarimu, o ypatingai prijaučiant mano motinai, nuolan\nkiausiajai Jėzaus draugijai, kuri, dar negalėdama savo\npatarnavimais pareikšti deramos pagarbos Tavo var\ndui, iš anksto Tave, kaip Sapiegą, pripažįsta savo glo\nbėju ir kartu su manimi meldžiasi bei įžadus daro už\nTavo sveikatą ir laimę, kad vėliau tuo globėju džiaug\ntųsi ir didžiuotųsi.
Sapiegos kartu su Pacais ir Radvilomis minimi kaip vietiniai lietuvių didikai, suvaidinę žymų vaidmenį Vilniaus baroko plėtotėje.
Mikalojus Vorobjovas, Vilniaus menas (knyga, 1940 m.)
PDF 32
Lietuvos etmonui Mykolui Pacui išvijus Maskvos kariuomenę, prasideda dar puikesnis bažnyčių ūgis, kuris užtrunka daugiau kaip šimtmetį. Kalbėdami apie Vilniaus baroko charakterį, nepamirškime, kad šito stiliaus plėtotėje, be svetimšalių jėzuitų, žymų vaidmenį suvaidino vietiniai lietu vių didikai, kaip antai Pacai, Sapiega:, Radvilai, kurie nuo seno buvo svarbiausieji Vilniaus architektūros įkvėpėjai. Ir iš viso, nagrinėjant pra eities meną, niekuomet nereikia išleisti iš akių didžiulės užsakovų reikšmės: daugelis jų, būdami šviesūs, humanistiškai išsilavinę žmonės, gerai nusi maną apie meno plonybes ir reiklūs skonio atžvilgiu, meno kūrinių cha rakteriui turėdavo ne menkesnę įtaką, kaip pačių architektorių bei deko ratorių temperamentas ir meninė mąstysena; pastarieji, kaip ir kituose to meto Europos kraštuose, būdavo iš dalies svetimšaliai, iš dalies — iš jų prasimokę vietos meistrai.
Sapiegos Kodenyje organizavo gelumbės, lininių ir šilkinių audinių, kontušų juostų bei šilkinių apmušalų gamybą.
Marija Matušakaitė, Iš LDK gyventojų aprangos istorijos- XVI–XVIII a. (straipsnis, 2011 m.)
p. 61 (PDF 4)
Citatos tekstas nepasiekiamas.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Vė liau persikėlęs su kariuomene per Dneprą, į atvirą lau ką antpuoliais išviliojo kitą priešų kariuomenės vadą Jurijų Dolgorukį (kuris su savo pulkais laikėsi prie Basios upės veikiau iš baimės nei iš saugumo), kai šis išdrįso išsirikiuoti kovai, ir sunaikino jo visą kavaleri ją. Darau trumpas išvadas. o) S palio 8 d. Už visa tai, ką sugrįžęs į Tė vynę, radai Lietuvoje išsau gota ir atstatyta, tikrai už viską turime visi pirmiausia dėkoti Tavo Tėvui, jam bus dėkingos ir busimosios kartos, kurios teisėtai jį amžiais vadins Tėvynės Tėvu. Šiuos ir kitus garsiuosius Tavo Tėvo nuopelnus valsty bei, taip pat Tavo senelio Jono Sapiegos, pelniusio trisdešimtkarčio Maskvos nugalėtojo vardą, jų žygius plačiau išdėstys trečioji Istorijos dalis, vis dėlto ir tuo tarpu, kai Tu ėmeisi rūpintis valstybe, kuri buvo sus- 2 9 8 tiprinta ir padidinta dėl puikių Tavo protėvių sumany mų ir žygių, norėjau Sapiegų šeimos šlovę trumpai, bet ryškiai iškelti, paminėdamas, ką Tavo Tėvas nuvei kė per dešimt metų, skirtų dievui bei valstybei, kad turinčiam didelių užmojų protėvių praminti takai būtų prieš akis. Todėl, vedamas Tėvo, sek protėviais, Sapie gų pėdomis ženk į aukščiausią šlovę, įgyvendink visų viltis, o pirmiausia išgarsink Sapiegos vardą, kuris vi sada buvo priešams nelyginant žaibas, nelyginant sky das, saugantis Tėvynę. Šito aš, paprastas žmogus, Tau linkiu, remdamasis visuotiniu geros valios žmonių pri tarimu, o ypatingai prijaučiant mano motinai, nuolan kiausiajai Jėzaus draugijai, kuri, dar negalėdama savo patarnavimais pareikšti deramos pagarbos Tavo var dui, iš anksto Tave, kaip Sapiegą, pripažįsta savo glo bėju ir kartu su manimi meldžiasi bei įžadus daro už Tavo sveikatą ir laimę, kad vėliau tuo globėju džiaug tųsi ir didžiuotųsi.