Lietuvos istorijos žinių lobynas
Grupė
2 teiginiai2 įrašai1 ryšys
Civilizaciniam Lietuvos judėjimui barokine Europos „šalikele“ trukdė milžiniški kaimynų smūgiai: valdant švedų kilmės Vazų dinastijai (1587–1668), Lietuvą ir Lenkiją ištiko „tvanas“ – Rusijos ir Švedijos invazija (1654–1667), o valdant Saksų dinastijai. Žlugus Saksų dinastijai, 1764 m. LLV valdovu buvo išrinktas Stanislovas Augustas Poniatovskis.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Patikrinti teiginiai
Valdant Saksų dinastijai 1697–1763 m. Lietuva tapo Šiaurės karo tarp Rusijos ir Švedijos kovų arena.
Antra vertus, tokia, moderniuoju žvilgsniu atrodanti anachronistiška, santvarka leido visuomenėje šalia katalikų egzistuoti įvairioms etnokonfesinėms bendrijoms: kalvinistams, liuteronams, stačiatikiams ir unitams, dar vėliau – iš Rusijos atsikeliantiems sentikiams, be to, nuo Vytauto laikų gyvuojan-
Žlugus Saksų dinastijai, 1764 m. LLV valdovu buvo išrinktas Stanislovas Augustas Poniatovskis.
Žlugus Saksų dinastijai, 1764 m. LLV valdovu buvo išrinktas Stanislovas Augustas Poniatovskis.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) | — | 2 | 2 |