grupe

Rygos miestiečiai

2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Rygos miestiečiai ir jų arkivyskupas skelbė žinią, esą Gediminas su saviškiais noriai priimtų krikštą ir tikėjimą.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 107-108

\"\nTaigi Jerošinas puikiausiai žinojo, kad arkivyskupas \nir Rygos miestiečiai rašė prasimanytus laiškus pajūrio mies\ntams bei popiežiui ir platino melagingą žinią, jog Gedimi\nnas norėjęs krikštytis.\nEpitomatorius nurodo tiesiai: Cives Rigenses et \nArchiepiscopus eorum tunc Rome adhuc contra fratres in Lyvo- \nnia dissidiantur et in omnibus civitatibus et locis maritimis notifi- \ncant et predicant, quomodo Rex Ruthenorum et Rex Lithwanorum\n91\n\n## Puslapis 108\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS\nbaptisma et fidem libenter cum suis susciperent, sed fratres nollet \neos suscipere, et idem intimant litteris apostołko [Rygos mies\ntiečiai ir jų arkivyskupas anuomet dar Romoje ir Livonijoje \nprieš brolius nesantaiką sėjo ir visuose pajūrio miestuose ir \nvietovėse platino ir skelbė, esą rutėnų ir lietuvių karalius \nnoriai su saviškiais krikštą ir tikėjimą priimtų, bet broliai \nnenorį, kad jie priimtų, ir taip pat įteikė laiškus Apaštalų \nSostui].

t-002vidutinis

1330 m. apie Velykas Rygos miestiečiai patikėjo miestą, šeimas, laisves, teises ir privilegijas Livonijos magistrui Eberhardui iš Manheimo.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 256

16. Apie Rygos miesto sugriovimą Mūsų jau minėtais metais, būtent 1330, apie Velykas (balandžio 1—8), kai Rygos miestas bemaž ištisus metus jau buvo apsuptas, nemari (kitados visi šitaip manė) Rygos miestiečių ir Livonijos teutonų ordino brolių nesantarvė laikinai aprimo; didėjant nepritekliui ir stiprėjant nesantaikai, kurios su baime laukta kilsiant tarp miesto valdytojų ir paprastų žmonių, miestiečiai turėjo ir save, ir savo šeimas, ir miestą, ir savo laisves bei visas teises ir privilegijas patikėti broliui Eberhardui iš Manheimo, Livonijos žemės magistrui, bei broliams tam, kad jie viską tvarkytų ir rikiuotų, kaip jiems rodysis tinkama. Magistras tol nekėlė kojos į miestą, kol jo sienoje nebuvo išlaužta 30 uolekčių ilgio spraga.