Vytautui pavyko sušaukti rusų tautos suvažiavimą Lietuvos Naugarduke, kad būtų stabdomos plintančios bažnytinės naujovės.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 390
Nuo seno įpratę teikti šventuosius sakramentus pagal graikų papročius, rusų šventikai bei vienuolynų viršininkai priėmė ir vi sus kitus graikų paklydimus, kaip ir šie, atsisakė Vytau to valdose klausyti popiežiaus ir bendrauti su Romos bažnyčia. Didžiai dėl to susikrimto Vytautas, žinodamas, jog šitoks įžūlumas ardo tą statinį, kurį jis bei karalius Jogaila, siekdami valdinių santarvės, surentė po visa pusiško apmąstymo tikrojo tikėjimo naudai. Kadangi šias negeras naujoves vykdė ne paprasti žmonės, o žy mieji vyskupai, ypač tie, kurie kilę iš graikų, užkirsti kelią plintančiai blogybei buvo galima ne kitaip, kaip sukvietus viešą pačių ganytojų suvažiavimą.
Po karo suiručių susilauV y ta u la s p u ola schizkęs ramybės, Vytautas pasim ą, p lin ta n čią jo va ijuto saugus ir uoliai įniko d o se ginti visoje valstybėje tikrą jį tikėjimą.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 390
Po karo suiručių susilau- V y ta u la s p u ola schiz- kęs ramybės, Vytautas pasi- m ą, p lin ta n čią jo va i- juto saugus ir uoliai įniko d o se ginti visoje valstybėje tikrą jį tikėjimą. Nuo seno įpratę teikti šventuosius sakramentus pagal graikų papročius, rusų šventikai bei vienuolynų viršininkai priėmė ir vi sus kitus graikų paklydimus, kaip ir šie, atsisakė Vytau to valdose klausyti popiežiaus ir bendrauti su Romos bažnyčia. Didžiai dėl to susikrimto Vytautas, žinodamas, jog šitoks įžūlumas ardo tą statinį, kurį jis bei karalius Jogaila, siekdami valdinių santarvės, surentė po visa pusiško apmąstymo tikrojo tikėjimo naudai.
Kojelavičius rašo, kad Vytautas sušaukė ganytojų suvažiavimą, norėdamas užkirsti kelią rusų dvasininkų atsiskyrimui nuo Romos bažnyčios.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 390
Nuo seno įpratę teikti šventuosius sakramentus pagal graikų papročius, rusų šventikai bei vienuolynų viršininkai priėmė ir vi sus kitus graikų paklydimus, kaip ir šie, atsisakė Vytau to valdose klausyti popiežiaus ir bendrauti su Romos bažnyčia. Didžiai dėl to susikrimto Vytautas, žinodamas, jog šitoks įžūlumas ardo tą statinį, kurį jis bei karalius Jogaila, siekdami valdinių santarvės, surentė po visa pusiško apmąstymo tikrojo tikėjimo naudai. Kadangi šias negeras naujoves vykdė ne paprasti žmonės, o žy mieji vyskupai, ypač tie, kurie kilę iš graikų, užkirsti kelią plintančiai blogybei buvo galima ne kitaip, kaip sukvietus viešą pačių ganytojų suvažiavimą.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 390
Šios siuntos, upėmis pavandeniui nuplukdytos į Juodąją jūrą, iš Cha- čibėjaus, tuo metu Lietuvai priklausiusio uosto, buvo gabenamos didesniais laivais į Konstantinopolį. Po karo suiručių susilau- V y ta u la s p u ola schiz- kęs ramybės, Vytautas pasi- m ą, p lin ta n čią jo va i- juto saugus ir uoliai įniko d o se ginti visoje valstybėje tikrą jį tikėjimą. Nuo seno įpratę teikti šventuosius sakramentus pagal graikų papročius, rusų šventikai bei vienuolynų viršininkai priėmė ir vi sus kitus graikų paklydimus, kaip ir šie, atsisakė Vytau to valdose klausyti popiežiaus ir bendrauti su Romos bažnyčia.