Vytautui pavyko sušaukti rusų tautos suvažiavimą Lietuvos Naugarduke, kad būtų stabdomos plintančios bažnytinės naujovės. Rusų tautos suvažiavime Lietuvos Naugarduke Grigorijus Fotijus buvo suimtas ir visuotiniu pritarimu pašalintas iš pareigų. Po karo suiručių susilauV y ta u la s p u ola schizkęs ramybės, Vytautas pasim ą, p lin ta n čią jo va ijuto saugus ir uoliai įniko d o se ginti visoje valstybėje tikrą jį tikėjimą.
Nuo seno įpratę teikti šventuosius sakramentus pagal graikų papročius, rusų šventikai bei vienuolynų viršininkai priėmė ir vi sus kitus graikų paklydimus, kaip ir šie, atsisakė Vytau to valdose klausyti popiežiaus ir bendrauti su Romos bažnyčia. Didžiai dėl to susikrimto Vytautas, žinodamas, jog šitoks įžūlumas ardo tą statinį, kurį jis bei karalius Jogaila, siekdami valdinių santarvės, surentė po visa pusiško apmąstymo tikrojo tikėjimo naudai. Kadangi šias negeras naujoves vykdė ne paprasti žmonės, o žy mieji vyskupai, ypač tie, kurie kilę iš graikų, užkirsti kelią plintančiai blogybei buvo galima ne kitaip, kaip sukvietus viešą pačių ganytojų suvažiavimą.
Po karo suiručių susilauV y ta u la s p u ola schizkęs ramybės, Vytautas pasim ą, p lin ta n čią jo va ijuto saugus ir uoliai įniko d o se ginti visoje valstybėje tikrą jį tikėjimą.
Po karo suiručių susilau- V y ta u la s p u ola schiz- kęs ramybės, Vytautas pasi- m ą, p lin ta n čią jo va i- juto saugus ir uoliai įniko d o se ginti visoje valstybėje tikrą jį tikėjimą. Nuo seno įpratę teikti šventuosius sakramentus pagal graikų papročius, rusų šventikai bei vienuolynų viršininkai priėmė ir vi sus kitus graikų paklydimus, kaip ir šie, atsisakė Vytau to valdose klausyti popiežiaus ir bendrauti su Romos bažnyčia. Didžiai dėl to susikrimto Vytautas, žinodamas, jog šitoks įžūlumas ardo tą statinį, kurį jis bei karalius Jogaila, siekdami valdinių santarvės, surentė po visa pusiško apmąstymo tikrojo tikėjimo naudai.
Nuo seno įpratę teikti šventuosius sakramentus pagal graikų papročius, rusų šventikai bei vienuolynų viršininkai priėmė ir vi sus kitus graikų paklydimus, kaip ir šie, atsisakė Vytau to valdose klausyti popiežiaus ir bendrauti su Romos bažnyčia. Didžiai dėl to susikrimto Vytautas, žinodamas, jog šitoks įžūlumas ardo tą statinį, kurį jis bei karalius Jogaila, siekdami valdinių santarvės, surentė po visa pusiško apmąstymo tikrojo tikėjimo naudai. Kadangi šias negeras naujoves vykdė ne paprasti žmonės, o žy mieji vyskupai, ypač tie, kurie kilę iš graikų, užkirsti kelią plintančiai blogybei buvo galima ne kitaip, kaip sukvietus viešą pačių ganytojų suvažiavimą.