Grupė

Riurikaičių dinastija

4 teiginiai5 įrašai4 ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 4 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–4 iš 4 teiginių

t-001vidutinis

Smulkūs Riurikaičiai Lietuvos valdžioje buvo daliniai kunigaikščiai, bet ne savarankiški valdovai.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 252

Abu jiedu įkūrė iki šiol patverusias sostines (Vilnių, Kremlių), į jų pamatus įmūrydami amžiną Gedimino sostinės ir Maskvos antagonizmą, išlaikytą ne tik jų dinastijų, bet ir vėlybesnių palikuonių. Ir Gediminas, ir Jonas Kalita savo valdžioje turėjo eilę dalinių kunigaikščių. Tik Lietuvos daliniai kunigaikščiai, ar valdančiosios šeimos nariai, ar išsilaikiusieji smulkus Riurikaičiai, nebuvo savarankus valdovai.
t-002vidutinis

Lietuvoje išlikę smulkūs Riurikaičiai nebuvo savarankiški valdovai ir labiau negu Maskvoje priklausė nuo didžiojo kunigaikščio.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 252

Ir Gediminas, ir Jonas Kalita savo valdžioje turėjo eilę dalinių kunigaikščių. Tik Lietuvos daliniai kunigaikščiai, ar valdančiosios šeimos nariai, ar išsilaikiusieji smulkus Riurikaičiai, nebuvo savarankus valdovai. Jie labiau negu Maskvoje priklausė nuo didžiojo kunigaikščio.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 252

Tik Lietuvos daliniai kunigaikščiai, ar valdančiosios šeimos nariai, ar išsilaikiusieji smulkus Riurikaičiai, nebuvo savarankus valdovai. Jie labiau negu Maskvoje priklausė nuo didžiojo kunigaikščio. Šis galėjo, iškeldamas dalinių kunigaikščių sūnus kitur, nepripažinti jiems tų žemių, kurias valdė jų tėvai.
t-003vidutinis

Riurikaičių dinastijos išsibaigimas 1598 m. Abiejų Tautų Respublikoje neturėjo reikšmingesnių atliepimų.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 37

Bet toliau nei Riurikaičių dinastijos išsibaigimas (1598), nei garsieji «sąmyšio metai» (1604-12), —nors lietuviai su lenkais per Dimitrą Prisimetėlį buvo ėmę šeimininkauti net pačioje Maskvoje,— pagaliau nei Romanovų dinastijos pradžia (1613) nebeturėjo reikšmingesnių atliepimų pamažu savo tarptautinio svorio netenkančioje «abiejų tautų » respublikoje. Tačiau epocha caro Petro Didžiojo, kuris iš naujos sostinės (Petersburgo) tvirtu žingsniu įvedė savo imperiją į Europos areną, reiškė bajorų respublikai patekimą Rusijos įtakon.
t-004vidutinis

Be to, stačiatikybę priėmė net ir valstybės branduolyje tėvonijas turintys kunigaikščiai, kilę ne iš valdančiosios Gediminaičių dinastijos, pavyzdžiui, Alšėnų kunigaikščiai.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 39

Be to, stačiatikybę priėmė net ir valstybės branduolyje tėvonijas turintys kunigaikščiai, kilę ne iš valdančiosios Gediminaičių dinastijos, pavyzdžiui, Alšėnų kunigaikščiai. Antra vertus, Lietuvai užėmus Rusios žemes, ne visi senrusių Riurikaičių dinastijos kunigaikščiai buvo išstumti iš politinio gyvenimo. Vėlesniais amžiais LDK gyvenime rasis iš tokių kunigaikščių kilusių veiklių Lietuvos giminių.