1949 m. rugpjūčio 13 d. Užpelkių miške buvo sunaikintas Prisikėlimo apygardos štabas.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 244
1949 m. rugpjūčio 13 d. Radviliškio r. Užpelkių miške sunaikintas Prisikėlimo apygardos štabas. Žuvo LLKS tarybos prezidiumo nariai Petras Bartkus-Žadgaila (Prisikėlimo apygardos vadas) ir Bronius Liesis-Naktis, Prisikėlimo apygardos štabo viršininkas Vytautas Šniuolis-Svajūnas ir dar trys neatpažinti partizanai. Rusų nuostoliai nežinomi. Apygradoje prasidėjo reorganizacija: Prisikėlimo apygardos vadu tapo Povilas MorkūnasRimantas, pavaduotoju - Maironio rinktinės vadas Juozas Paliūnas-Rytas.
1948 m. Jungtinė Kęstučio apygarda buvo padalinta į Kęstučio ir Prisikėlimo apygardas.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 239
1948 m. Jungtinė Kęstučio apygarda (kuriai priklausė J. Paliūnas) buvo padalinta į Kęstučio ir Prisikėlimo apygardas.
Prisikėlimo apygardoje buvo atkurta P. Lukšio rinktinė, netrukus pervadinta Maironio rinktine.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 239
Prisikėlimo apygardoje buvo atkurta P. Lukšio rinktinė (netrukus pervadinta į Maironio), joje J. Paliūnas užėmė svarbias pareigas. Naujoji Prisikėlimo apygarda dėl savo geografinės padėties tapo visos Lietuvos partizanų vadų susirinkimų vieta (čia 1949 m. vasario 16 d. pasirašyta LLKS deklaracija).
Prisikėlimo apygardos partizanė Aleksandra Atgailainytė pasakojo apie KGB-MGB provokaciją.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 244
Apie KGB-MGB provokaciją pasakoja Prisikėlimo apygardos partizanė Aleksandra Atgailainytė. Ji buvo suimta, po bevaisių tardymų Raseinių kalėjime pervežama į kitą vietą. Upynna areHTOB, 3HMnKpoBaHHan B (OpMy HaLwoHanKCcTOB Nuotrauka iš MGB albumo, skirto darbuotojų mokymams.