Lenkijos ponų taryba prisidėjo prie 1398 m. protesto prieš Lietuvos ir Lenkijos santykių eigą ir buvo sumaniusi unijos reikalą.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 179
Lenkai stengėsi pastoti tam kelią. 1398 m. pirmą kartą pasigirdo iš Lenkijos protesto balsas prieš tokią Lietuvos su Lenkija santykių eigą. Tą balsą, kaip ir pirma dėl Podolijos, pakėlė Jadvyga, kuri rūpinosi, kad jos padaryta au ka nenueitų niekais, ir ponų taryba, kuri sumanė visos unijos reikalą^1 ).
Lenkų ponų taryba Radome garantavo, kad Vytautui nebus atimta Lietuvos didžioji kunigaikštija.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 190
Lenkų ponų taryba Radome davė garantiją, kaip lietuv. bajorai Vilniuj len kams, kad Vytautui nebus atimta d. Lietuvos kunigaikštija. Lie tuvių bajorų aktas leidžia jiems daryti spaudimą į Vytautą, jei šis nesilaikytų unijos; taip pat lietuviai, mirus Vytautui, gauna teisę dalyvauti naujo kun. elekcijoj. Lenkų bajorija turėjo tą teisę seniau.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 190
Lenkų ponų taryba Radome davė garantiją, kaip lietuv. bajorai Vilniuj len kams, kad Vytautui nebus atimta d. Lietuvos kunigaikštija. Lie tuvių bajorų aktas leidžia jiems daryti spaudimą į Vytautą, jei šis nesilaikytų unijos; taip pat lietuviai, mirus Vytautui, gauna teisę dalyvauti naujo kun. elekcijoj. Lenkų bajorija turėjo tą teisę seniau.
Lietuvos metraštis pasakoja, kad Aleksandras ir Olbrachtas su savo Tarybų ponais 1496 m. Parčeve dvi savaites dalyvavo seime.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 146
Septyni tūkstančiai ketvirtaisiais metais, o nuo Kris\ntaus gimimo tūkstantis keturi šimtai devyniasdešimt \nšeštaisiais didysis kunigaikštis Aleksandras išvyko \nį Brastą \\ o karalius Olbrachtas su jų broliu, karalai\nčiu Zigmantu — į Liubliną 5 . Paskui abi šalys su visais \nsavo Tarybų ponais suvažiavo į Parčevą 6 dalyvauti sei\nme, ir visi išbuvo Parčeve dvi savaites; ką vieni su ki\ntais sumanė ir nutarė — visa tai paliko didelė paslap\ntis 7 , Ir išvažinėjo savais keliais; Olbrachtas j Kroku\nvą ® , o didysis kunigaikštis Aleksandras — į Vilnių9 .\nSeptyni tūkstančiai penktaisiais metais nuo pasaulio \nsutvėrimo, o nuo Kristaus gimimo tūkstantis keturi šim\ntai devyniasdešimt septintųjų metų vasarą Lenkijos ka\nralius Olbrachas sutelkė galybę savo kariuomenės ir \nsu visomis Lenkijos karalystės jėgomis, su paruoštais \nžirgais ir ginklais išžygiavo prieš Moldavijos vaivadą \nSteponą l0 .
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 146
Septyni tūkstančiai ketvirtaisiais metais, o nuo Kris\ntaus gimimo tūkstantis keturi šimtai devyniasdešimt \nšeštaisiais didysis kunigaikštis Aleksandras išvyko \nį Brastą \\ o karalius Olbrachtas su jų broliu, karalai\nčiu Zigmantu — į Liubliną 5 . Paskui abi šalys su visais \nsavo Tarybų ponais suvažiavo į Parčevą 6 dalyvauti sei\nme, ir visi išbuvo Parčeve dvi savaites; ką vieni su ki\ntais sumanė ir nutarė — visa tai paliko didelė paslap\ntis 7 , Ir išvažinėjo savais keliais; Olbrachtas j Kroku\nvą ® , o didysis kunigaikštis Aleksandras — į Vilnių9 .\nSeptyni tūkstančiai penktaisiais metais nuo pasaulio \nsutvėrimo, o nuo Kristaus gimimo tūkstantis keturi šim\ntai devyniasdešimt septintųjų metų vasarą Lenkijos ka\nralius Olbrachas sutelkė galybę savo kariuomenės ir \nsu visomis Lenkijos karalystės jėgomis, su paruoštais \nžirgais ir ginklais išžygiavo prieš Moldavijos vaivadą \nSteponą l0 .
Jonas Zaberezinskis, Vaitiekus Taboras, Stanislovas Kiška ir Stanislovas Jonaitis Kęsgaila buvo pašalinti iš Ponų tarybos.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 327
4T Iš Jono Zaberezinskio buvo atimta n e tik Trakų vaivados, \nbet laikinai ir krašto maršalo vieta. Be to, jis drauge su Vilniaus \nvyskupu Vaitiekumi Taboru, etmonu St. Kiška ir Žemaičių seniūnu \nStanislovu \nJonaičiu \nKęsgailą buvo pašalintas iš Ponų Tarybos.
Lietuvos ponų taryboje buvę kunigaikščiai ilgai reikalavo vietos senate, bet dėl Lietuvos ponų pasipriešinimo į jį nepateko.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 237
Bet į senatą nepateko dalis didžiojo kunigaikščio tarybos narių — jo dvaro aukštieji digni- toriai, kokių Lenkijoje iš viso nebuvo arba kurie ten nebuvo senatoriais. Bet jie dėl to nekėlė triukšmo; tik ilgai spyrėsi, reikalaudami sau vietos senate, Lietuvos ponų taryboje buvusieji kunigaikščiai. Bet kadangi Lietuvos ponai buvo jiems prie- šingi, tai jie vis dėlto nepateko į senatą.
Valstybės politikoje didįjį kunigaikštį varžė įsigalėjusi Ponų taryba ir seimai.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Red. A. Šapoka, A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.).
Visa tai jis galėjo daryti laisvai; tačiau\nvalstybės politikoje jį varžė įsigalėjusi ponų taryba ir\nseimai (žiūr. 198—201 psl.).
Kazimieras ir Didžiosios Kunigaikštystės Ponų taryba pasiuntė Joną Goštautą su kariuomene susigrąžinti nuo LDK atsiskyrusių miestų.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Anoniminis metraštininkas, Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.).
Kai tik jis išgirdo, kad karalaitis Kazimieras pakel tas didžiuoju kunigaikščiu, o Mykoliukas Zygimantailis pabėgo į Mazoviją, nusprendė su tais miestais pereiti Mykoliuko Zygimantaičio tarnybon ir dar prikalbėjo daugelį lenkų miestų atsiskirti nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. Ir su visais tais miestais prisijungė prie Mazovijos ir ėmė tarnauti Mykoliukui Išgirdę apie tai tikrą žinią, didysis kunigaikštis Ka zimieras ir Didžiosios Kunigaikštystės Ponų Taryba skubiai siunčia su kariuomene Joną Goštautą, kurį, įke liant Kazimierą į sostą, buvo paskyrę didžiojo kuni gaikščio globėju, nes kunigaikštis Kazimieras dar bu vo mažametis. Ir tas Goštautas didžiojo kunigaikščio įsakymu nuvyko į tuos miestus, ir juos įveikė ginklo jėga, ir visus pilnutinai sugrąžino Didžiajai Kunigaikš tystei o Jurgis Nosuta pabėgo į Mazoviją, nes jis LlHuvoi 129 ## Puslapis 125 buvo mozūrų kilmės.
Ponų taryba turėjo laisvę kalbėti, tačiau liko patariamasis organas, kurio sprendimai nevaržė didžiojo kunigaikščio.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 213
Taryboje\nbuvo suteikta laisvė kiekvienam visiškai laisvai kal-\nbėti; didysis kunigaikštis pasižadėjo nebausti net tų, kurių\npatarimas būtų ir nemalonus jam. Vis dėlto šia privilegija ta-\nryba tebebuvo tik patariamasis organas: jos sprendimai nega-\nlėjo varžyti didžiojo kunigaikščio; išklausęs tarybos nuomonės,\njis galėjo ir visiškai priešingai pasielgti.
Gavęs Ponų tarybos prašymą kreiptis į bernardinų vienuolijos generolą dėl komisaro, kuris atskirtų Lietuvos ir Lenkijos bernardinų vienuolynus, jis šį prašymą įvykdė.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
PDF 123
Lietuvos bernardinų atsis- kyrimo siekius ėmė remti ir Žygimantas Senasis. Gavęs Ponų tarybos prašymą kreip- tis į bernardinų vienuolijos generolą dėl komisaro, kuris atskirtų Lietuvos ir Lenkijos bernardinų vienuolynus, jis šį prašymą įvykdė. Atskiru raštu Žygimantas Senasis pa- ragino Kauno vaitą ir tarybą tuo atveju, jei į Kauną atvyktLĮ iš Lenkijos siųstas bernar- dinLĮ vyresnysis ir norėtLĮ Kauno vienuolyne šeimininkauti, neleisti jam to daryti iki atvykstant generolo komisarui.
Tekstas surašytas pergamente ir sutvirtintas valdovo/valstybės antspaudu dalyvaujant Ponų tarybos nariams.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
PDF 274
Sprendimas yra įvilktas į privilegijos formą, privilegija jis buvo vadinamas ir vė liau, įvairiuose Kauno miesto dokumentų sąrašuose. Tekstas surašytas pergamente ir sutvirtintas valdovo/valstybės antspaudu dalyvaujant Ponų tarybos nariams. Doku- mento dispozija susideda iš 23 straipsnių, kuriuose reglamentuojamos įvairiausios miesto gyvenimo sritys.
J. Zaberezinskis ir kiti LDK Ponų tarybos nariai pasisakė už vadinamąją Melniko uniją, kuriai Aleksandras ir jo broliai priešinosi.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Anoniminis metraštininkas, Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.).
“ Konflikto priežastis buvo ne tik A. Drošdšos ir Iljiničiaus byla, bet ir politiniai nesutarimai — J . Zaberezinskio ir kitų LDK Ponų Tarybos narių pasisakymas už vadinamųjų M elniko unijų, kuriai Aleksandras ir jo broliai buvo priešingi dėl savo dinastinių interesų. Savo ruožtu M. Glinskis veikė kaip Aleksandro politikos rėmėjas, J . Zaberezinskio ir jo šalininkų politinis priešininkas.
Ponų taryba ir Ldk Aleksandras įsakė Stanislovą atiduoti rotušei nubausti už smurtą.
Lituanistika-67929-Mirties-bausmes-vykdymas-valdovo-isdavikams — Mirties bausmės vykdymas valdovo išdavikams Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 1447-1529 m.
PDF 5
Iš naracinės teismo sprendimo dalies aiškėja, kad Stanislovas dar Ldk Aleksandro valdymo laikotarpiu nužudė vieną iš savo brolių, todėl kiti du - Kasparas ir Venclovas, kreipėsi į valdovo teismą dėl brolžudystės. Bylą išsprendęs Ldk Aleksandras ir Ponų taryba „įsakė [...] už tokį smurtą jį įduoti rotušei, [kad būtų] nubaustas“17.
Viešos mirties bausmės aukšto socialinio statuso valdovo išdavikams, regis, buvo vykdomos per seimus, kuriuose susirinkdavo bent dalis Ponų tarybos narių ir aukščiausių valstybės pareigūnų.
Lituanistika-67929-Mirties-bausmes-vykdymas-valdovo-isdavikams — Mirties bausmės vykdymas valdovo išdavikams Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 1447-1529 m.
PDF 8
Regis, viešos mirties bausmės aukšto socialinio statuso valdovo išdavikams buvo vykdomos seimų metu, kai iš anksto numatytoje vietoje susirinkdavo bent dalis Ponų tarybos narių, aukščiausių valstybės pareigūnų. Konkrečių šį procesą liudijančių pavyz džių neturime. Šią prielaidą darome remdamiesi žinomais išdavyste kaltintų ir išteisintų asmenų atvejais bei 1512 m. žemės iždininko Abraomo Jezofovičiaus laiško valdovo raštininkui ir Trakų pilininkui J. B. Sapiegai duomenimis.
1504 m. Brastos seimo metu Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras ir Ponų taryba išteisino valdovo išdavyste kaltintą ir į Maskvos valstybę pabėgusį Eustachijų Daškovičių.
Lituanistika-67929-Mirties-bausmes-vykdymas-valdovo-isdavikams — Mirties bausmės vykdymas valdovo išdavikams Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 1447-1529 m.
PDF 8
1504 m. Brastos seimo metu Ldk Aleksandras ir Ponų taryba išteisino valdovo išdavyste kaltintą ir į Maskvos valsty bę pabėgusį Eustachijų Daškovičių33. Ten pat Brastoje 1511 m. seimo metu viešai buvo išteisintas, kaip įtarta, prie kunigaikščio M. Glinskio išdavystės prisidėjęs Albertas Goš tautas34.
Diduomenės vidinės konsolidacijos metu Ponų taryba tapo šios socialinės grupės politiniu organu.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimo ištakos: didžiojo kunigaikščio taryba ir bajorų suvažiavimai XIV–XV a.
p. 21 (PDF 13)
Diduomenės vidinės konsolidacijos\n32 įkarštyje \nPonų taryba tampa šios socialinės grupės politiniu organu. 1459 m. Alekna \nDavainaitis savo šeimos turto reikalus tvarko ne kaip anksčiau - artimiau\nsių draugų ir giminaičių akivaizdoje, bet kartu su „savo broliais Didžiosios \nKunigaikštystės Ponų taryba\"\n33
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 125
Ir jis sutiko važiuoti \nsu jais ir be lenkų ponų sutikimo nusileido iš Sando- \nmiro pilies pas lietuvių ponus, ir tiedu ponai greitai įį \npaėmė ir su didele pagarba pristatė didikams į Brastą H . \nIr ten Ponų Taryba — kunigaikštis Jurgis Alšėniškis, \nir Vilniaus kaštelionas, 2emaičių seniūnas Kęsgailą, ir \nJonas Goštautas, ir Mikalojus Nemiravičius, ir krašto \nmaršalas Astikas 1 5 — pakėlė karalaitį Kazimierą į Lie\ntuvos didžiuosius kunigaikščius l6 . Tuo metu jis turėjo \nne daugiau, kaip trylika metų.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 237
Bet į senatą nepateko dalis didžiojo kunigaikščio tarybos narių — jo dvaro aukštieji digni- toriai, kokių Lenkijoje iš viso nebuvo arba kurie ten nebuvo senatoriais. Bet jie dėl to nekėlė triukšmo; tik ilgai spyrėsi, reikalaudami sau vietos senate, Lietuvos ponų taryboje buvusieji kunigaikščiai. Bet kadangi Lietuvos ponai buvo jiems prie- šingi, tai jie vis dėlto nepateko į senatą.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 213
Taryboje\nbuvo suteikta laisvė kiekvienam visiškai laisvai kal-\nbėti; didysis kunigaikštis pasižadėjo nebausti net tų, kurių\npatarimas būtų ir nemalonus jam. Vis dėlto šia privilegija ta-\nryba tebebuvo tik patariamasis organas: jos sprendimai nega-\nlėjo varžyti didžiojo kunigaikščio; išklausęs tarybos nuomonės,\njis galėjo ir visiškai priešingai pasielgti.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 179
Lenkai stengėsi pastoti tam kelią. 1398 m. pirmą kartą pasigirdo iš Lenkijos protesto balsas prieš tokią Lietuvos su Lenkija santykių eigą. Tą balsą, kaip ir pirma dėl Podolijos, pakėlė Jadvyga, kuri rūpinosi, kad jos padaryta au ka nenueitų niekais, ir ponų taryba, kuri sumanė visos unijos reikalą^1 ).
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 213
Taryboje\nbuvo suteikta laisvė kiekvienam visiškai laisvai kal-\nbėti; didysis kunigaikštis pasižadėjo nebausti net tų, kurių\npatarimas būtų ir nemalonus jam.
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 125
Ir jis sutiko važiuoti \nsu jais ir be lenkų ponų sutikimo nusileido iš Sando- \nmiro pilies pas lietuvių ponus, ir tiedu ponai greitai įį \npaėmė ir su didele pagarba pristatė didikams į Brastą H . \nIr ten Ponų Taryba — kunigaikštis Jurgis Alšėniškis, \nir Vilniaus kaštelionas, 2emaičių seniūnas Kęsgailą, ir \nJonas Goštautas, ir Mikalojus Nemiravičius, ir krašto \nmaršalas Astikas 1 5 — pakėlė karalaitį Kazimierą į Lie\ntuvos didžiuosius kunigaikščius l6 . Tuo metu jis turėjo \nne daugiau, kaip trylika metų.
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Anoniminis metraštininkas, Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.).
4 T Iš Jono Zaberezinskio buvo atim ta n e tik Trakų vaivados, bet laikinai ir krašto m aršalo vieta. Be to, jis drauge su Vilniaus vyskupu Vaitiekum i Taboru, etm onu St. Kiška ir Žemaičių seniūnu Stanislovu Jonaičiu Kęsgailą buvo pašalintas iš Ponų Tarybos. Neutralizavus Melniko unijos rėmėjus, LDK Ponų Taryba Brastos seime atm etė Lenkijos atstovų reikalavimų ratifikuoti M elniko uni jos susitarimus.
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Ir didysis kunigaikštis Kazimieras labai susirūpino, kad Žemaičiai atkrito nuo Lietuvos Didžio sios Kunigaikštystės, ir tuoj pat rašė laiškus į visas sa vo valdas, visiems Didžiosios Kunigaikštystės pareigū nams, kad skubiai ruoštųsi karui, norėjo jėga susigrą žinti Žemaičius savo tėvonijon, kaip anksčiau kad priklausė. Sutelkė nemenkas lietuvių pajėgas, patrau kė į Žemaičius ir apsistojo Kaune, o žemaičiai sujojo ir sustojo anapus Nevėžio, ketindami stoti į mūšį su didžiuoju kunigaikščiu Kazimieru IS. Ir tuomet kreipėsi į didįjį kunigaikštį Kazimierą jo globėjas Jonas Goštautas, sakydamas: „Valdove, kuni gaikšti Kazimierai.
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Septyni tūkstančiai ketvirtaisiais metais, o nuo Kris taus gimimo tūkstantis keturi šimtai devyniasdešimt šeštaisiais didysis kunigaikštis Aleksandras išvyko į Brastą \ o karalius Olbrachtas su jų broliu, karalai čiu Zigmantu — į Liubliną 5. Paskui abi šalys su visais savo Tarybų ponais suvažiavo į Parčevą 6 dalyvauti sei me, ir visi išbuvo Parčeve dvi savaites; ką vieni su ki tais sumanė ir nutarė — visa tai paliko didelė paslap tis 7, Ir išvažinėjo savais keliais; Olbrachtas j Kroku vą ®, o didysis kunigaikštis Aleksandras — į Vilnių9. Septyni tūkstančiai penktaisiais metais nuo pasaulio sutvėrimo, o nuo Kristaus gimimo tūkstantis keturi šim tai devyniasdešimt septintųjų metų vasarą Lenkijos ka ralius Olbrachas sutelkė galybę savo kariuomenės ir su visomis Lenkijos karalystės jėgomis, su paruoštais žirgais ir ginklais išžygiavo prieš Moldavijos vaivadą Steponą l0.