Grupė

Pijarų ordinas

5 teiginiai4 įrašai5 ryšiai

Be to, XVIII amž. ir į Lietuvą atsikraustė specialiai jaunuomenės auklėjimu rūpinąsis pijarų ordinas (pijarai kurdavo vadinamąsias dievobaimingąsias mokyklas, lotyniškai scholae piae; dėl to jie ir buvo vadinami pijarais). Pijarai, kaip ir jėzuitai, steigė savo mokyklas iš atskirų didžiūnų ir bajorijos fundacijų. Pijarų mokyklos — vienur pilnos kolegijos, kitur žemesniosios mokyklos — buvo įkurtos šiose vietose: Vilniuje, Geranainyse, Dambravicoje, Blotnoje, Naujajam Dolske, Ščucine, Panevėžy, Verenavoj, Ukmergėje, Raseiniuose, Valeranavoj, Vitebske, Želviuose ir dar.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

Savybė	Aprašymas	Laikas / kontekstas	Šaltiniai
Tikslai	Rūpinosi jaunuomenės auklėjimu.	XVIII a. į Lietuvą atsikraustęs Pijarų ordinas, kaip aprašyta A. Šapokos redaguotoje „Lietuvos istorijoje“ (1936 m.).	A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Veikla	Kūrė vadinamąsias dievobaimingąsias mokyklas, steigė pradines mokyklas ir kolegijas; mokymas buvo jų pagrindinė veikla.	XVIII a. Lietuvoje ir vėlesniame aprašomame laikotarpyje; šaltinis nurodo, kad pijarai „niekuo daugiau neužsiimdami, kaip tik mokymu“ gyveno ten, kur buvo jų mokyklos.	A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Struktūra	Turėjo pilnas kolegijas ir žemesniąsias mokyklas.	Pijarų mokyklos buvo įkurtos Vilniuje, Geranainyse, Dambravicoje, Blotnoje, Naujajame Dolske, Ščucine, Panevėžyje, Verenavoje, Ukmergėje, Raseiniuose, Valeranavoje, Vitebske, Želviuose ir kitur.	A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-003aukstas

XVIII a. į Lietuvą atsikraustęs Pijarų ordinas rūpinosi jaunuomenės auklėjimu ir kūrė dievobaimingąsias mokyklas.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

tuvoje buvo jau gana daug. Be to, XVIII amž. ir į Lietuvą atsikraustė specialiai jaunuomenės auklėjimu rūpinąsis pijarų ordinas (pijarai kurdavo vadinamąsias dievobaimingąsias mokyklas, lotyniškai _scholae piae;_ dėl to jie ir buvo vadinami pijarais). Jie turėjo ne vien pradinių mokyklų, bet ir tokių pat kolegijų, kaip ir jėzuitai.

t-001vidutinis

Pijarų ordinas išlaikė ypač daug mokyklų, kurių Edukacinė Komisija neperėmė, bet prižiūrėjo jų mokymą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Ne visos tos mokyklos buvo išlaikomos Edukacinės Komisijos — dalis jų tebebuvo išlaikoma vienuolynų. Ypač daug mokyklų tebeturėjo pijarai. Edukacinė Komisija nė vienos vienuolynų mokyklos neperėmė į savo žinią, nors mokymą jose vis dėlto prižiūrėjo.

t-004vidutinis

Pijarų ordinas turėjo pilnų kolegijų ir žemesniųjų mokyklų Vilniuje, Panevėžyje, Ukmergėje, Raseiniuose, Vitebske ir kitose vietose.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Pijarai, kaip ir jėzuitai, steigė savo mokyklas iš atskirų didžiūnų ir bajorijos fundacijų. Pijarai, niekuo daugiau neužsiimdami, kaip tik mokymu, gyveno tik ten, kur buvo jų mokyklų, o jėzuitai stengėsi visur apsigyventi. Pijarų mokyklos — vienur pilnos kolegijos, kitur žemesniosios mokyklos — buvo įkurtos šiose vietose: Vilniuje, Geranainyse, Dambravicoje, Blotnoje, Naujajam Dolske, Ščucine, Panevėžy, Verenavoj, Ukmergėje, Raseiniuose, Valeranavoj, Vitebske, Želviuose ir dar vienur kitur.

t-005vidutinis

Pijarai, niekuo daugiau neužsiimdami, kaip tik mokymu, gyveno tik ten, kur buvo jų mokyklų, o jėzuitai stengėsi visur apsigyventi.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Pijarai, kaip ir jėzuitai, steigė savo mokyklas iš atskirų didžiūnų ir bajorijos fundacijų. Pijarai, niekuo daugiau neužsiimdami, kaip tik mokymu, gyveno tik ten, kur buvo jų mokyklų, o jėzuitai stengėsi visur apsigyventi. Pijarų mokyklos — vienur pilnos kolegijos, kitur žemesniosios mokyklos — buvo įkurtos šiose vietose: Vilniuje, Geranainyse, Dambravicoje, Blotnoje, Naujajam Dolske, Ščucine, Panevėžy, Verenavoj, Ukmergėje, Raseiniuose, Valeranavoj, Vitebske, Želviuose ir dar vienur kitur.

t-002

Pijarų mokyklos nebegalėjo konkuruoti su jėzuitų mokyklomis, nes jėzuitai prisitaikė prie naujųjų reikalavimų.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Ypač dėl šito jėzuitų prisitaikymo prie naujųjų reikalavimų, jų mokyklos nenustojo klestėjusios, ir pijarų mokyklos nebegalėjo su jomis konkuruoti (pijarų mokyklų buvo daug mažiau, negu jėzuitų). Pijarai, kaip ir jėzuitai, steigė savo mokyklas iš atskirų didžiūnų ir bajorijos fundacijų. Pijarai, niekuo daugiau neužsiimdami, kaip tik mokymu, gyveno tik ten, kur buvo jų mokyklų, o jėzuitai stengėsi visur apsigyventi.

Visi teiginiai ir įrodymai (5 teiginiai, 4 įrašai)

Struktūruoti ryšiai