[O savo Martinas Callas apie Boleslovą, 6 ## Puslapis 23 ĮVADAS Didžiosios Lenkijos miestai garsėjo turtų ir gyventojų gausa; jau daugybę narsių karių kartu su aplinkinėmis žemėmis pergalin giems jo pulkams teikėc). Vėlesnis, XII amžius spartino vokiečių miestų augimą ir turtų gausinimą, o XIII amžius perkėlė jų tei ses ir turtus Lenkijos miestams. Piastų giminės karaliai bene energingiausiai prie to prisidėjo.
Teodoras Narbutas nurodo, kad po karaliaus Liudviko mirties 1382 m. rugsėjo 14 d. Radomo suvažiavime, nors jo dukterų teisė paveldėti sostą nebuvo ginčijama, buvo išrinktas iš Piastų giminės kilęs kunigaikštis Ziemovitas.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
Karalius Liudvikas, neturėdamas 1 Karamzinas (t. V. - P. 71-74) Ostėjų mini buvus Algirdo vaikaičiu ir nurodo jį žuvus nuo totorių rankos. Toliau vėl (p. 80) siūlo dalykų apie Os tėjų, kuris 1385 metais buvo Kolomnos vietininkas. Betgi 105 pastaboje Ka ramzinas rašo, kad Ostėjus yra vadinamas Aleksandru Andrėj evičiumi, kilęs iš Lietuvos kunigaikščių, tad jis turėtų būti Polocko kunigaikščio Andriaus Algirdaičio sūnus. Kad nebuvo užmuštas 1382 metais prie Maskvos, Toch tamyšo palapinėje, aišku iš Švč. Trejybės metraščio paliudijimų. Voskrese- nijos metraštis vėlei verčia jį žūti pačiuose Maskvos vartuose, juos atidarant; toks tad žinių neatitikimas kalbant apie jo mirties vietą kelia abejonių dėl jų tikrumo. 285 vyriškos lyties paveldėtojų, nusprendė savo įpėdiniu paskirti Zig mantą, Brandenburgo markgrafą, imperatoriaus Karolio IV sū nų, su kuriuo buvo sužiedavęs savo vyresniąją dukrą Mariją. Tą tikslą turėdamas, paskelbė Lenkijos didikų suvažiavimą, šau kiamą 1382 metų liepos 23 dieną. Betgi lenkai neatvyko kvie čiami, vos keletas rūm ų šalininkų pasirodė. Dėl to įširdęs markgrafas įsiveržė Lenkijon; pirmiausia ėmė siaubti Mazovijos kunigaikščių, kaip teisėtų pretendentų į Lenkijos sostą, kilusių iš Piastų giminės, valdas. Paskui perėjo į Didžiąją Lenkiją ir perse kiojo priešiškus jam vietos didikus. Lenkai, nors ir įgudę politi nėse vingrybėse, nemokėjo gintis; Zigmantas būtų nemažai jiems skriaudų pridaręs, jeigu žinia apie karaliaus Liudviko mirtį, išti kusįjį rugsėjo 14 dieną, nebūtų nutraukusi tų piktadarysčių. Su rengtas suvažiavimas Radome, kur, nors niekas neužginčijo Liudviko dukrų teisės paveldėti sostą, tačiau pasitarimuose buvo išrinktas iš Piastų giminės kilęs kunigaikštis Ziemovitas
Teodoras Narbutas teigia, kad Jogaila, savo seserį Aleksandrą ištekindamas už Mazovijos kunigaikščio Ziemovito, susigerino su Piastų gimine, turėjusia didžiausių teisių į Jogailos užimtą Lenkijos sostą.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
Po to įvyko karaliaus sesers Aleksandros santuoka su Mazovijos kunigaikščiu Ziemovitu, kuriam kaip kraitį perleido Radomo žemę. Tokiu būdu Jogai la, atidavęs Piastų giminėn savo seserį, susigerino su ta gimi ne, turinčia didžiausių teisių į Lenkijos sostą, kurį užėmė.