Grupė

Pacai

5 teiginiai4 įrašai0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 5 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–5 iš 5 teiginių

t-001

Pacai iškilo pirmiau už Sapiegas ir Jono Kazimiero atsisakymo nuo sosto metu vadovavo Lietuvoje.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 370

Laikotarpio charakteristika** dikų šeimos. Pirmučiausia iškilo Pacai, kuriuos pakeitė Sapiegos. Jonui Kazimierui atsisakant nuo sosto, Lietuvoje vadovavo jau Pacai.

t-002

Tarpuvaldžio pradžioje Pacai, bijodami hetmono Sobieskio kandidatūros, pradėjo prieš jį veikti.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 376

Pacai, bijodami jo kandidatūros, buvo pradėję prieš jį veikti dar tarpuvaldžio pradžioje.

t-003vidutinis

Pacai iškilo prieš Sapiegas ir vadovavo Lietuvoje Jonui Kazimierui atsisakant sosto.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 370

Laikotarpio charakteristika** dikų šeimos. Pirmučiausia iškilo Pacai, kuriuos pakeitė Sapiegos. Jonui Kazimierui atsisakant nuo sosto, Lietuvoje vadovavo jau Pacai.

t-004vidutinis

Tarpuvaldžio pradžioje Pacai veikė prieš Lenkijos gynėjo nuo turkų kandidatūrą.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 376

Išgarsėjęs Lenkijos gynėjas nuo turkų, atvykęs į elekcinį seimą tiesiog iš karo lauko, buvo labai palankiai lenkų bajorijos sutiktas. Pacai, bijodami jo kandidatūros, buvo pradėję prieš jį veikti dar tarpuvaldžio pradžioje. Elekcinio seimo pradžioje jų vadovaujami lietuviai reikalavo atmesti „piasto" kandidatūrą (piastu tada buvo vadinamas kiekvienas kandidatas iš saviškių).

t-005vidutinis

Vorobjovo vertinimu, Pacai kartu su Sapiegomis ir Radvilomis buvo vietiniai lietuvių didikai, suvaidinę žymų vaidmenį Vilniaus baroko plėtotėje.

Mikalojus Vorobjovas, Vilniaus menas (knyga, 1940 m.)

PDF 32

Lietuvos etmonui Mykolui Pacui išvijus Maskvos kariuomenę, prasideda dar puikesnis bažnyčių ūgis, kuris užtrunka daugiau kaip šimtmetį. Kalbėdami apie Vilniaus baroko charakterį, nepamirškime, kad šito stiliaus plėtotėje, be svetimšalių jėzuitų, žymų vaidmenį suvaidino vietiniai lietuvių didikai, kaip antai Pacai, Sapiega:, Radvilai, kurie nuo seno buvo svarbiausieji Vilniaus architektūros įkvėpėjai. Ir iš viso, nagrinėjant praeities meną, niekuomet nereikia išleisti iš akių didžiulės užsakovų reikšmės: daugelis jų, būdami šviesūs, humanistiškai išsilavinę žmonės, gerai nusimaną apie meno plonybes ir reiklūs skonio atžvilgiu, meno kūrinių charakteriui turėdavo ne menkesnę įtaką, kaip pačių architektorių bei dekoratorių temperamentas ir meninė mąstysena; pastarieji, kaip ir kituose to meto Europos kraštuose, būdavo iš dalies svetimšaliai, iš dalies — iš jų prasimokę vietos meistrai.