grupe

Pacai

5 teiginiai4 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 5 teiginiai ir visi 4 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–5 iš 5 rodomų įrašų

t-001

Pacai iškilo pirmiau už Sapiegas ir Jono Kazimiero atsisakymo nuo sosto metu vadovavo Lietuvoje.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 370

Laikotarpio charakteristika** dikų šeimos. Pirmučiausia iškilo Pacai, kuriuos pakeitė Sa- piegos. Jonui Kazimierui atsisakant nuo sosto, Lietuvoje va- dovavo jau Pacai.

t-002

Tarpuvaldžio pradžioje Pacai, bijodami hetmono Sobieskio kandidatūros, pradėjo prieš jį veikti.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 376

Pacai, bijodami jo\nkandidatūros, buvo pra-\ndėję prieš jį veikti dar\ntarpuvaldžio pradžioje.

t-003vidutinis

Pacai iškilo prieš Sapiegas ir vadovavo Lietuvoje Jonui Kazimierui atsisakant sosto.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 370

Laikotarpio charakteristika** dikų šeimos. Pirmučiausia iškilo Pacai, kuriuos pakeitė Sa- piegos. Jonui Kazimierui atsisakant nuo sosto, Lietuvoje va- dovavo jau Pacai.

t-004vidutinis

Tarpuvaldžio pradžioje Pacai veikė prieš Lenkijos gynėjo nuo turkų kandidatūrą.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 376

Išgar- sėjęs Lenkijos gynėjas nuo turkų, atvykęs į elek- cinį seimą tiesiog iš karo lauko, buvo labai palan- kiai lenkų bajorijos su- tiktas. Pacai, bijodami jo kandidatūros, buvo pra- dėję prieš jį veikti dar tarpuvaldžio pradžioje. Elekcinio seimo pradžioje jų vadovaujami lietuviai reikalavo atmesti „piasto" kandidatūrą (piastu tada buvo vadinamas kiekvie- nas kandidatas iš saviš- kių).

t-005vidutinis

Vorobjovo vertinimu, Pacai kartu su Sapiegomis ir Radvilomis buvo vietiniai lietuvių didikai, suvaidinę žymų vaidmenį Vilniaus baroko plėtotėje.

Mikalojus Vorobjovas, Vilniaus menas (knyga, 1940 m.)

PDF 32

Lietuvos etmonui Mykolui Pacui išvijus Maskvos kariuomenę, prasideda dar puikesnis bažnyčių ūgis, kuris užtrunka daugiau kaip šimtmetį. Kalbėdami apie Vilniaus baroko charakterį, nepamirškime, kad šito stiliaus plėtotėje, be svetimšalių jėzuitų, žymų vaidmenį suvaidino vietiniai lietu vių didikai, kaip antai Pacai, Sapiega:, Radvilai, kurie nuo seno buvo svarbiausieji Vilniaus architektūros įkvėpėjai. Ir iš viso, nagrinėjant pra eities meną, niekuomet nereikia išleisti iš akių didžiulės užsakovų reikšmės: daugelis jų, būdami šviesūs, humanistiškai išsilavinę žmonės, gerai nusi maną apie meno plonybes ir reiklūs skonio atžvilgiu, meno kūrinių cha rakteriui turėdavo ne menkesnę įtaką, kaip pačių architektorių bei deko ratorių temperamentas ir meninė mąstysena; pastarieji, kaip ir kituose to meto Europos kraštuose, būdavo iš dalies svetimšaliai, iš dalies — iš jų prasimokę vietos meistrai.