Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Grupė

Pacai

5 teiginiai4 įrašai0 ryšių

Vikipedijos įžanga

Pacai – lietuvių kilmės LDK didikų giminė, didžiausią galią pasiekusi XVII amžiaus antrojoje pusėje. Seniausia Pacų valda buvo netoli Gardino, valdytos žemės daugiausiai telkėsi pietinėje Lietuvos dalyje; dar XVIII a. pabaigoje minimas Pacų majoratas – Jiezno grafystė.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Pacai – vietinių lietuvių didikų grupė, minima kaip viena svarbiausių Vilniaus architektūros įkvėpėjų. Tarpuvaldžio pradžioje jie pradėjo veikti prieš Lenkijos gynėjo nuo turkų kandidatūrą, nes baiminosi jo iškilimo. Elekcinio seimo pradžioje jų vadovaujami lietuviai reikalavo atmesti „piasto“ kandidatūrą, kuriuo tuo metu vadintas kiekvienas kandidatas iš saviškių. Pacų politinė laikysena ir kultūrinė veikla atskleidžia platų jų vaidmenį Lietuvos viešajame gyvenime: jie ne tik dalyvavo valdovų rinkimų aplinkoje, bet ir kartu su Sapiegomis bei Radvilomis reikšmingai prisidėjo prie Vilniaus baroko plėtotės. Ši reikšmė ypač siejama su didikų užsakymų įtaka meno kūrinių pobūdžiui ir architektūros raidai.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Sudėtis
  • Vietiniai lietuvių didikai.
  • M. Vorobjovo vertinimas knygoje „Vilniaus menas“ (1940 m.); kalbama apie Vilniaus baroko plėtotę.
  • Mikalojus Vorobjovas, Vilniaus menas (knyga, 1940 m.)
Struktūra
  • Jų vadovaujami lietuviai reikalavo atmesti „piasto“ kandidatūrą.
  • A. Šapokos redaguotoje „Lietuvos istorijoje“ (1936 m.) aprašomas Pacų veikimas tarpuvaldžio pradžioje ir elekcinio seimo pradžioje.
VeiklaŠaltinių nesutarimas
  • Tarpuvaldžio pradžioje veikė prieš hetmono Sobieskio kandidatūrą, nes jos bijojo.
  • Jono Kazimiero atsisakymo nuo sosto metu vadovavo Lietuvoje.
  • Suvaidino žymų vaidmenį Vilniaus baroko plėtotėje ir nuo seno buvo vieni svarbiausių Vilniaus architektūros įkvėpėjų.
  • A. Šapokos redaguotoje „Lietuvos istorijoje“ (1936 m.); autoriaus šaltinyje aprašomas Pacų elgesys tarpuvaldžio pradžioje.
  • A. Šapokos redaguotoje „Lietuvos istorijoje“ (1936 m.); laikotarpio charakteristikoje Pacai minimi kaip po iškilimo vadovavę Lietuvoje.
  • M. Vorobjovo vertinimas knygoje „Vilniaus menas“ (1940 m.).

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-003vidutinis

Pacai iškilo prieš Sapiegas ir vadovavo Lietuvoje Jonui Kazimierui atsisakant sosto.

Įrodymai (1)
t-004vidutinis

Tarpuvaldžio pradžioje Pacai veikė prieš Lenkijos gynėjo nuo turkų kandidatūrą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Išgarsėjęs Lenkijos gynėjas nuo turkų, atvykęs į elekcinį seimą tiesiog iš karo lauko, buvo labai palankiai lenkų bajorijos sutiktas. Pacai, bijodami jo kandidatūros, buvo pradėję prieš jį veikti dar tarpuvaldžio pradžioje. Elekcinio seimo pradžioje jų vadovaujami lietuviai reikalavo atmesti „piasto" kandidatūrą (piastu tada buvo vadinamas kiekvienas kandidatas iš saviškių).
t-005vidutinis

Vorobjovo vertinimu, Pacai kartu su Sapiegomis ir Radvilomis buvo vietiniai lietuvių didikai, suvaidinę žymų vaidmenį Vilniaus baroko plėtotėje.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Mikalojus Vorobjovas, Vilniaus menas (knyga, 1940 m.)

Lietuvos etmonui Mykolui Pacui išvijus Maskvos kariuomenę, prasideda dar puikesnis bažnyčių ūgis, kuris užtrunka daugiau kaip šimtmetį. Kalbėdami apie Vilniaus baroko charakterį, nepamirškime, kad šito stiliaus plėtotėje, be svetimšalių jėzuitų, žymų vaidmenį suvaidino vietiniai lietuvių didikai, kaip antai Pacai, Sapiega:, Radvilai, kurie nuo seno buvo svarbiausieji Vilniaus architektūros įkvėpėjai. Ir iš viso, nagrinėjant praeities meną, niekuomet nereikia išleisti iš akių didžiulės užsakovų reikšmės: daugelis jų, būdami šviesūs, humanistiškai išsilavinę žmonės, gerai nusimaną apie meno plonybes ir reiklūs skonio atžvilgiu, meno kūrinių charakteriui turėdavo ne menkesnę įtaką, kaip pačių architektorių bei dekoratorių temperamentas ir meninė mąstysena; pastarieji, kaip ir kituose to meto Europos kraštuose, būdavo iš dalies svetimšaliai, iš dalies — iš jų prasimokę vietos meistrai.
t-001

Pacai iškilo pirmiau už Sapiegas ir Jono Kazimiero atsisakymo nuo sosto metu vadovavo Lietuvoje.

Įrodymai (1)
t-002

Tarpuvaldžio pradžioje Pacai, bijodami hetmono Sobieskio kandidatūros, pradėjo prieš jį veikti.

Įrodymai (1)
Visi teiginiai ir įrodymai (5 teiginiai, 4 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)—43
Vilniaus menas—11