1915 m. frontui stabilizavusis, vokiečiai sudarė karinę administraciją ir pavadino ją Oberostu.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 131
Vokiečiai Lietuvą laikė Rusijos okupuota teritorija, tad, 1915 m. frontui stabilizavusis, sudarė karinę administraciją ir pavadino ją Oberostu (nuo Oberbefehlshaber Ost – Vyriausioji Rytų kariuomenės vadovybė). Jai formaliai vadovavo generolai Paulius fon Hindenburgas (Paul von Hindenburg) ir Ėrichas Liudendorfas (Erich Ludendorff) ir naudojo visus krašto išteklius Vokie- tijos kariuomenės reikalams. Padalijus kraštą į apskritis, kurių ribos buvo dažnai kaitaliojamos, 1916 m. birželį Lietuvos apskritis (su centru Kau- ne) suvienyta su Vilniaus apskritimi, o 1918 m. įsteigta Lietuvos karinė valdyba (Militaerverwaltung Litauen).
Oberostui formaliai vadovavo Paulius fon Hindenburgas ir Ėrichas Liudendorfas.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 131
Vokiečiai Lietuvą laikė Rusijos okupuota teritorija, tad, 1915 m. frontui stabilizavusis, sudarė karinę administraciją ir pavadino ją Oberostu (nuo Oberbefehlshaber Ost – Vyriausioji Rytų kariuomenės vadovybė). Jai formaliai vadovavo generolai Paulius fon Hindenburgas (Paul von Hindenburg) ir Ėrichas Liudendorfas (Erich Ludendorff) ir naudojo visus krašto išteklius Vokie- tijos kariuomenės reikalams. Padalijus kraštą į apskritis, kurių ribos buvo dažnai kaitaliojamos, 1916 m. birželį Lietuvos apskritis (su centru Kau- ne) suvienyta su Vilniaus apskritimi, o 1918 m. įsteigta Lietuvos karinė valdyba (Militaerverwaltung Litauen).
Oberosto režimas nusavino maistą, apkrovė gyventojus mokesčiais ir prievolėmis, išvežė pramonės įmones ir pradėjo germanizaciją mokyklose.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 132
Lenkijos vadovas, buvo kilęs iš Lietuvos dvarininkų ir vadino save lietu- viu, dvarininkas Gabrielis Narutovičius (Gabriel Narutowicz) tapo Len- kijos prezidentu, o jo brolis Stanislovas Narutavičius – vienu iš Lietuvos nepriklausomybės kūrėjų, Lietuvos Tarybos nariu. Ilga diskusija dėl Lietuvos ateities, politinių kompromisų su lenkais paieška buvo bevaisė. O Oberosto karinis kolonijinis režimas plėšė vals- tiečius, – nusavindavo maistą, apkrovė dideliais mokesčiais ir prievolė- mis, pramonės įmones išvežė į Vokietiją, o mokyklose pradėjo germani- zaciją (lietuviai įsteigė apie tūkstantį mokyklų ir mokytojų kursų, tačiau kariškiai įvedė privalomą vokiečių kalbos mokymą, jų paskirti mokyto- jais vokiečiai liuteronai soldafoniškai ir primityvokai mokė šlovinti kaize- rį).
1917 m. pabaigoje Kaune rezidavęs Oberostas įteikė Lietuvos Tarybos prezidiumui norimos rezoliucijos projektą.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 135
lietuvių katalikų ir tautininkų organizacijos savo suvažiavimuose parei- kalavo nepriklausomybės Lietuvai, jų atstovai dalyvavo keliose lietuvių konferencijose Šveicarijoje, sustiprėjo užsienio lietuvių centrų ir Lietuvos organizacijų veiklos koordinacija. 1918 metų Vasario 16 Aktas 1917 m. pabaigoje Vokietija, ruošdamasi separatinėms tai- kos deryboms su Sovietų Rusija, paspaudė Lietuvos Tarybą deklaruoti Lietuvos valstybę ir jos prisijungimą prie Vokietijos. Oberostas, rezidavęs Kaune, norimos rezoliucijos projektą įteikė Tarybos prezidiumui, kuris, kiek pataisęs, grąžino ją karinei administracijai gruodžio 11 dieną kaip priimtą.
Kaune rezidavęs Oberostas įteikė Tarybos prezidiumui rezoliucijos projektą, kurį prezidiumas pataisė ir gruodžio 11 d. grąžino karinei administracijai.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 135
lietuvių katalikų ir tautininkų organizacijos savo suvažiavimuose parei- kalavo nepriklausomybės Lietuvai, jų atstovai dalyvavo keliose lietuvių konferencijose Šveicarijoje, sustiprėjo užsienio lietuvių centrų ir Lietuvos organizacijų veiklos koordinacija. 1918 metų Vasario 16 Aktas 1917 m. pabaigoje Vokietija, ruošdamasi separatinėms tai- kos deryboms su Sovietų Rusija, paspaudė Lietuvos Tarybą deklaruoti Lietuvos valstybę ir jos prisijungimą prie Vokietijos. Oberostas, rezidavęs Kaune, norimos rezoliucijos projektą įteikė Tarybos prezidiumui, kuris, kiek pataisęs, grąžino ją karinei administracijai gruodžio 11 dieną kaip priimtą.
Oberosto karinis kolonijinis režimas nusavindavo maistą, apkrovė valstiečius mokesčiais bei prievolėmis ir pradėjo germanizaciją mokyklose.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 132
Ilga diskusija dėl Lietuvos ateities, politinių kompromisų su lenkais paieška buvo bevaisė. O Oberosto karinis kolonijinis režimas plėšė vals- tiečius, – nusavindavo maistą, apkrovė dideliais mokesčiais ir prievolė- mis, pramonės įmones išvežė į Vokietiją, o mokyklose pradėjo germani- zaciją (lietuviai įsteigė apie tūkstantį mokyklų ir mokytojų kursų, tačiau kariškiai įvedė privalomą vokiečių kalbos mokymą, jų paskirti mokyto- jais vokiečiai liuteronai soldafoniškai ir primityvokai mokė šlovinti kaize- rį). Judėjimas tarp apskričių buvo suvaržytas, pašto korespondencija lie- tuviškai uždrausta, lietuviškai leistas vienintelis cenzūruojamas laikraštis „Dabartis“.