Santrauka
Oberostas buvo vokiečių karinė administracija okupuotoje Lietuvoje. Ji naudojo krašto išteklius Vokietijos kariuomenės reikalams, vykdė kolonijinį režimą ir 1917 m. spaudė Lietuvos Tarybą priimti Vokietijai palankią rezoliuciją.
Pavadinimai šaltiniuose
- Oberostas
- Oberostu
- Oberosto
- Oberbefehlshaber Ost
- Vyriausioji Rytų kariuomenės vadovybė
Laikotarpis ir datos
- laikotarpis: 1915-1918 m.
- datos: 1915; 1916 m. birželis; 1918
- amziai: XX
- date_start: 1915
- date_end: 1918
Kas tai
Vokiečių karinė administracija / vadovybė okupuotame krašte.
Sudėtis ir vaidmuo
- tipas: karinė administracija / vadovybė
- laikotarpis: 1915-1918 m.
- nariai:
- susiję žmonės:
- susiję įvykiai:
- susijusios vietos:
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-009 1915 m. frontui stabilizavusis, vokiečiai sudarė karinę administraciją ir pavadino ją Oberostu. | c-001 | |
| t-010 Oberostui formaliai vadovavo Paulius fon Hindenburgas ir Ėrichas Liudendorfas. | c-001 | |
| t-011 Oberosto režimas nusavino maistą, apkrovė gyventojus mokesčiais ir prievolėmis, išvežė pramonės įmones ir pradėjo germanizaciją mokyklose. | c-002 | |
| t-012 1917 m. pabaigoje Oberostas įteikė Lietuvos Tarybos prezidiumui Vokietijai palankios rezoliucijos projektą. | c-003 | |
| t-013 O Oberosto karinis kolonijinis režimas plėšė valstiečius, – nusavindavo maistą, apkrovė dideliais mokesčiais ir prievolėmis, pramonės įmones išvežė į Vokietiją, o mokyklose pradėjo germanizaciją (lietuviai įsteigė apie tūkstantį mokyklų ir mokytojų kursų. | c-004 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: 1915 m. frontui stabilizavusis, vokiečiai sudarė karinę administraciją ir pavadino ją Oberostu.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Vokiečiai Lietuvą laikė Rusijos okupuota teritorija, tad, 1915 m. frontui stabilizavusis, sudarė karinę administraciją ir pavadino ją Oberostu (nuo Oberbefehlshaber Ost – Vyriausioji Rytų kariuomenės vadovybė). Jai formaliai vadovavo generolai Paulius fon Hindenburgas (Paul von Hindenburg) ir Ėrichas Liudendorfas (Erich Ludendorff) ir naudojo visus krašto išteklius Vokie- tijos kariuomenės reikalams. Padalijus kraštą į apskritis, kurių ribos buvo dažnai kaitaliojamos, 1916 m. birželį Lietuvos apskritis (su centru Kau- ne) suvienyta su Vilniaus apskritimi, o 1918 m. įsteigta Lietuvos karinė valdyba (Militaerverwaltung Litauen).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Oberosto režimas nusavino maistą, apkrovė gyventojus mokesčiais ir prievolėmis, išvežė pramonės įmones ir pradėjo germanizaciją mokyklose.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Lenkijos vadovas, buvo kilęs iš Lietuvos dvarininkų ir vadino save lietu- viu, dvarininkas Gabrielis Narutovičius (Gabriel Narutowicz) tapo Len- kijos prezidentu, o jo brolis Stanislovas Narutavičius – vienu iš Lietuvos nepriklausomybės kūrėjų, Lietuvos Tarybos nariu. Ilga diskusija dėl Lietuvos ateities, politinių kompromisų su lenkais paieška buvo bevaisė. O Oberosto karinis kolonijinis režimas plėšė vals- tiečius, – nusavindavo maistą, apkrovė dideliais mokesčiais ir prievolė- mis, pramonės įmones išvežė į Vokietiją, o mokyklose pradėjo germani- zaciją (lietuviai įsteigė apie tūkstantį mokyklų ir mokytojų kursų, tačiau kariškiai įvedė privalomą vokiečių kalbos mokymą, jų paskirti mokyto- jais vokiečiai liuteronai soldafoniškai ir primityvokai mokė šlovinti kaize- rį).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1917 m. pabaigoje Oberostas įteikė Lietuvos Tarybos prezidiumui Vokietijai palankios rezoliucijos projektą.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
lietuvių katalikų ir tautininkų organizacijos savo suvažiavimuose parei- kalavo nepriklausomybės Lietuvai, jų atstovai dalyvavo keliose lietuvių konferencijose Šveicarijoje, sustiprėjo užsienio lietuvių centrų ir Lietuvos organizacijų veiklos koordinacija. 1918 metų Vasario 16 Aktas 1917 m. pabaigoje Vokietija, ruošdamasi separatinėms tai- kos deryboms su Sovietų Rusija, paspaudė Lietuvos Tarybą deklaruoti Lietuvos valstybę ir jos prisijungimą prie Vokietijos. Oberostas, rezidavęs Kaune, norimos rezoliucijos projektą įteikė Tarybos prezidiumui, kuris, kiek pataisęs, grąžino ją karinei administracijai gruodžio 11 dieną kaip priimtą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: O Oberosto karinis kolonijinis režimas plėšė valstiečius, – nusavindavo maistą, apkrovė dideliais mokesčiais ir prievolėmis, pramonės įmones išvežė į Vokietiją, o mokyklose pradėjo germanizaciją (lietuviai įsteigė apie tūkstantį mokyklų ir mokytojų kursų.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Ilga diskusija dėl Lietuvos ateities, politinių kompromisų su lenkais paieška buvo bevaisė. O Oberosto karinis kolonijinis režimas plėšė vals- tiečius, – nusavindavo maistą, apkrovė dideliais mokesčiais ir prievolė- mis, pramonės įmones išvežė į Vokietiją, o mokyklose pradėjo germani- zaciją (lietuviai įsteigė apie tūkstantį mokyklų ir mokytojų kursų, tačiau kariškiai įvedė privalomą vokiečių kalbos mokymą, jų paskirti mokyto- jais vokiečiai liuteronai soldafoniškai ir primityvokai mokė šlovinti kaize- rį). Judėjimas tarp apskričių buvo suvaržytas, pašto korespondencija lie- tuviškai uždrausta, lietuviškai leistas vienintelis cenzūruojamas laikraštis „Dabartis“.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |