grupe

Mokslo bičiulių draugija

3 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 3 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–3 iš 3 rodomų įrašų

t-001vidutinis

1808 m. Varšuvoje Mokslo bičiulių draugija išleido Ksavero Bogušo knygelę „Apie lietuvių tautos ir kalbos kilmę“.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 110-111

1808 m. Varšuvoje Mokslo bičiulių drau- 3 skyrius • R U S I J O S I M P E R I J O S VA L D O M A L I E T U VA ( 1 7 9 5 – 1 9 1 5 ) 111 gija išleido iš Lietuvos kilusio kunigo ir teologo Ksavero Bogušo knygelę „Apie lietuvių tautos ir kalbos kilmę“, kurioje pirmą kartą nuskambėjo mintis, kad lietuvių kalba yra visiškai tinkama būti atskiros aukštosios kultūros kalba. Ši mintis paskatino kai kuriuos inteligentus, gyvenusius Žemaitijoje, imti rašyti poeziją žemaitiškai, arba lietuviškai (Dionizas Poška, Silvestras Valiūnas).

t-002vidutinis

Mokslo bičiulių draugijos išleistoje Ksavero Bogušo knygelėje teigta, kad lietuvių kalba tinkama aukštajai kultūrai.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 110-111

1808 m. Varšuvoje Mokslo bičiulių drau- 3 skyrius • R U S I J O S I M P E R I J O S VA L D O M A L I E T U VA ( 1 7 9 5 – 1 9 1 5 ) 111 gija išleido iš Lietuvos kilusio kunigo ir teologo Ksavero Bogušo knygelę „Apie lietuvių tautos ir kalbos kilmę“, kurioje pirmą kartą nuskambėjo mintis, kad lietuvių kalba yra visiškai tinkama būti atskiros aukštosios kultūros kalba. Ši mintis paskatino kai kuriuos inteligentus, gyvenusius Žemaitijoje, imti rašyti poeziją žemaitiškai, arba lietuviškai (Dionizas Poška, Silvestras Valiūnas).

t-003vidutinis

Kauno apylinkėse rastą bronzinę figūrėlę, iš pradžių laikytą Perkūno figūra, Mokslo bičiulių draugijos Dailiųjų menų skyriaus atstovai priskyrė indų dievybėms, kaip aprašė Teodoras Narbutas.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4

PDF 595

Draugijai buvo atsiųsta bronzinė \nfigūrėlė, aptikta Kauno apylinkėse, buvo spėjama, jog \ntai figūra Perkūno, kitados Kauno miestą globojusios die\nvybės. Dailiųjų menų skyriaus atstovai įsitikinę, kad ši \nfigūrėlė priklauso prie įvairių indų dievybių