1325 m. kitose Mazovijos žemėse viešpatavo kunigaikščiai Ziemovitas ir Traidenis.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 114-115
Niekur nevaliojome rasti Ma zovijos kunigaikščio tokiu vardu, tik žinome, kad tuo tarps niu valdė Wencenslaus dei gratia dux Masovie et Plocz [Venceslavas, Dievo malone Mazovijos ir Plocko kuni gaikštis] (pasak dokumentų), tas pats, kuris 1321 metais su darė sutartį su kryžiuočių Ordinu, ir ne tik Dlugošo pasa kyta randame (p. 989 ir 993) prie 1327 metų - Venceslaus, V aniek arba Vanko Masovie Dux, bet dar irVVigand Marb. C D r e y e r, Specimen jur. pubi p. 184, lavas, Mazovijos kunigaikštis]. Ar Liubeke, pasakyta: Dominus Subovis- tai spaustuvės klaida, ar D r e y e r i s laus Dux Mazovie [Viešpats Subovis- taip iš tiesų būtų išskaitęs? 98 ## Puslapis 115 I KNYGA dux Masovie Vanczko prie 1328 m. aptinkame, o kitose to kraš to žemėse 1325 metais viešpatavo kunigaikščiai - Ziemovi tas ir Traidenis.
1430 m. į Trakus ir Vilnių atvyko Mazovijos kunigaikščiai, pakviesti dalyvauti Vytauto karūnavimo sumanyme.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 174
Vytautas, vienintelio \ntroškimo apimtas, sukviečia pas save įžymiausius šiaurės \nšalių kunigaikščius arba jų pasiuntinius, ketindamas jiems \ndalyvaujant karūnuotis Lietuvos karaliumi. Į Trakus (1430 \nmetais), kur didysis kunigaikštis paprastai gyvendavo di\ndžiulėje pilyje, ir į Vilnių atvyksta: Maskvos didysis kuni\ngaikštis Vasilijus Vasiljevičius, vadintas Akluoju, Tverės ir \nRiazanės kunigaikščiai bei daugelis kitų iš Rusios; Mask\nvos metropolitas Fotijas, Valakijos vaivada Aleksandro sū\nnus Elijas, Prūsijos didysis magistras Rusdorfas, Livonijos \nmagistras, Mazovijos kunigaikščiai ir totorių chanai84. Pa\ngaliau pakviestas atvyksta Jogaila, lydimas gausaus Len-\nkaralių Zigmantą nuo ketinimo ka\nrūnuoti Vytautą, ir Nr.
Gedimino laiškų užuomina apie Mazoviją leido manyti, kad Mazovijos kunigaikštis buvo Lietuvos valdovo sąjungininkas.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 113
Pagaliau kodėl Ge diminas būtų slėpęs tą priežastį nuo legatų, ypač jei ji būtų susijusi su Ordino riteriais? Trečias ir itin svarbus laiškų netikrumo įrodymas yra užuomina juose apie Mazoviją, kaip apie kraštą, per kurį kviestieji svetimšaliai galį laisvai, saugiai ir be jokių vargi nančių mokesčių atvykti į Lietuvą ir iš jos grįžti atgal. Taigi tą Mazovijos kunigaikštį reikėtų laikyti buvus Lietuvos val dovo sąjungininku, sutartinai veikiančiu sprendžiant sve timšalių atvykimo reikalus.
Mazovijos kunigaikštis Boleslovas IV 1440 m. balandį arba gegužę užėmė Drohičino žemę Palenkėje ir laikė ją bent ketverius metus.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 281
* Mykolo Žygimantaičlo Ir Palenkės (Drohičino) žemės klausi mas Kazimiero valdymo pradžioje BK supainiotas, Mazovijos kunigaikštis Boleslovas IV (1421—1454). Mykolo 2y- gimantalčio antrosios žmonos Eulemijos (Ofkos) brolis, užėmė Dro hičino žemę Palenkėję su Drohičino, Bielsko ir Melniko miestais tuoj po Žygimanto Kęstutaičlo nužudymo, t. y. 1440 m. balandžio ar gegužės mėn., ir laikė jas užėmęs bent 4 metus.
Mazovijos kunigaikštis Konradas XIII a. pradžioje, pasak Narbuto, pasiekė didelių laimėjimų Jotvingijoje.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 123
Tad Danielius, palikęs Neb- rą, grįžo atgal; tai padėjo pabėgti patiems žymiausiems jotvingiam sK itais metais jotvingių grėsmė iškilo Ru siai, nes Voluinės kunigaikščiai, prieš išžygiuodami su kariauna į Lenkiją, savo sienų nuo pat Brastos apsauga turėjo patikėti Pinsko kunigaikščiui Vladimirui1 2. 121 Mazovijos kunigaikštis Konradas XIII amžiaus pra džioje pasiekė Jotvingijoje didelių laimėjimų; dar prieš 1237 metus jam priklausė Drohičinas, nes tuo laiku jis perdavė šį miestą magistrui Henrikui ir jo vienuoliams, Dobrynės riteriams, kaip liudija privilegija, kurią vėliau pateiksime. Būgas jau tuomet buvo Mazovijos ir rusų žemių riba.
Mazovijos Ziemovitas 1260 m. birželio 15 d. Trošine sudarė taikos sutartį, kuria kryžiuočiai atidavė jam šeštadalį jotvingių krašto.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 132
Dėl to jis pradėjo derėtis su Kujavijos Kazimie ru, pagaliau po ilgo delsimo sudarė taikos sutartį su Mazovijos Ziemovitu. Sutartyje buvo rašoma, kad kry žiuočiai atiduoda šeštadalį jotvingių krašto, o kunigaikš tis savo ruožtu įsipareigoja paremti Ordiną prieš krikš čionybės priešus. Jei šie priešai pultų Mazovijos kraštus, riteriai taip pat privalo pagelbėti. Tuo atveju, jei iš sve timos šalies būtų surengtas koks ¡priešiškas žygis į Jot- vingijos kraštą, jos gynyba turi ¡būti bendras Ordino ir kunigaikščio- reikalas, o jei kuri nors pakrikštyta gentis sukiltų prieš kryžiuočius, kunigaikštis turi skubėti jiems į ¡pagalbą. Si sutartis buvo pasirašyta Trošine 1260 metų birželio 15 dieną1.
Teodoras Narbutas nurodo, kad 1383 m. pradžios žygis suteikė Jogailos ginklui šiokią tokią šlovę, tačiau prie Mazovijos Jogaila įgijo priešų tarp vietos kunigaikščių, palaikiusių ryšius su Ordino kaimynais ir Marienburgo rūmais.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 289
Tas žygis vyko 1383 m etų pradžioje - jis pirmasis atnešė šiokią tokią šlovę Jogailos ginklui, tačiau prisiartinęs prie Mazovijos, įsigijo prie šų tenykščių kunigaikščių, artimų ordino kaimynų ir turinčių ryšių M arienburgo rūmuose, giminėje.
Teodoras Narbutas nurodo, kad Mazovijos kunigaikštis Ziemovitas, užmezgęs artimus ryšius su Ordinu, rėmė Vytautą patarimais ir pinigais.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 290-291
Vilniaus kunigaikščio rū mai žinojo, kad kunigaikštis Ziemovitas pasiskolino iš kryžiuo čių septynis tūkstančius Vengrijos raud o n ų jų auksinų, įkeisdamas Viznos pilį ir valsčių, kad praėjus kelioms savai tėms po traktato Dubysos saloje įsigaliojo sutartis dėl to įkai to 1, o Mazovijos kunigaikštis, užmezgęs artim us ryšius su 1 Sandėrio su Ziemovitu data: In castro Strasberg Culm. dyoc. 1382 pro- xima tertia feria post festum b. Andree, apost (Štrasburgo tvirtovėje, Kulmo 292 ordinu, rėmė Vytautą patarimais ir pinigais