Lietuvos istorijos žinių lobynas
Grupė
4 teiginiai2 įrašai0 ryšių
Po 1812 m. Lietuvoje labai išpopuliarėjo masonų judėjimas. Ložė „Uolusis lietuvis“ minima kaip Vilniuje veikusi masonų ložė, kurios 1816 m. sąraše buvo 114 narių, o 1819 m. į ją įstojo M. Balinskis.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Patikrinti teiginiai
1816 m. ložės Uolusis Lietuvis sąraše buvo 114 narių, tarp jų nemažai Vilniaus universiteto profesorių.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tuo metu Vilniuje veikė kelios masonų ložės. 1816 m. ložės Uolusis Lietuvis sąraše buvo 114 narių, tarp kurių nemažai Vilniaus universiteto profesorių. M. Balinskis daugelį iš jų asmeniškai pažinojo, VII ## Puslapis 8 1819 m. pats įstojo į šią ložę.
1819 m. Michał Balińskis įstojo į masonų ložę „Uolusis lietuvis“.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tuo metu Vilniuje veikė kelios masonų ložės. 1816 m. ložės Uolusis Lietuvis sąraše buvo 114 narių, tarp kurių nemažai Vilniaus universiteto profesorių. M. Balinskis daugelį iš jų asmeniškai pažinojo, VII ## Puslapis 8 1819 m. pats įstojo į šią ložę.
„Uolusis lietuvis“ („Gorliwy Litwin“) buvo vadinama garsiausiąja lože.
Po 1812 m. Lietuvoje labai išpopuliarėjo masonų judėjimas. Masonų ložėms priklausė diduma bent kiek intelektualesnės publikos. Garsiausioji ložė vadinosi „Uolusis lietuvis“ („Gorliwy Litwin“).
Po 1812 m. Lietuvoje išpopuliarėjus masonų judėjimui, „Uolusis lietuvis“ buvo garsiausioji masonų ložė.
Po 1812 m. Lietuvoje labai išpopuliarėjo masonų judėjimas. Masonų ložėms priklausė diduma bent kiek intelektualesnės publikos. Garsiausioji ložė vadinosi „Uolusis lietuvis“ („Gorliwy Litwin“).
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) | — | 2 | 1 |
| Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.) | — | 2 | 1 |