Algirdas ir Maskvos kunigaikščiai tapo nesutaikomais priešais.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 270
Bet to paties siekė ir Algirdas, kuris nedvejodamas paskelbė, jog «savaime visa Rusia (Russia) turėtų priklausyti lietuviams »^14. Tad Algirdas ir Maskvos kunigaikščiai tapo nesutaikomi priešai. Varžybinė kova tarp Vilniaus ir Maskvos jau prasidėjo pačioje Algirdo valdymo pradžioje, kai jis, norėdamas sulaužyti Maskvos jėgą, nutarė susiartinti su totorių chanu ir siuntė pas jį 1349 m.
Didžioji Maskvos kunigaikštija nerodė atsparumo Vytautui, nes nuo 1425 m. joje viešpatavo Vytauto globojamas anūkas Vosylius.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 298
Kad ir po didelių pastangų, bet į gyvenimo galą jam pasisekė paimti savo įtakon ir Pskovą su išdidžiuoju Naugardu^3 ), nes Didž. Maskvos kunigaikštija, kurioje viešpatavo nuo 1425 metų Vytauto globojamas jo anūkas, dukters Sofijos sūnus Vosylius, atsparumo nerodė. Vytauto autoritetą rytuose liudija jo juokdario, Ordino agento Hennės, pranešimas apie triumfatorišką Vytauto kelionę — ekspediciją savo valstybės rytiniu pakraščiu 1427 met.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 298
Kad ir po didelių pastangų, bet į gyvenimo galą jam pasisekė paimti savo įtakon ir Pskovą su išdidžiuoju Naugardu^3 ), nes Didž. Maskvos kunigaikštija, kurioje viešpatavo nuo 1425 metų Vytauto globojamas jo anūkas, dukters Sofijos sūnus Vosylius, atsparumo nerodė.
1430 m. į Trakus ir Vilnių atvyko Maskvos didysis kunigaikštis Vasilijus Vasiljevičius, vadintas Akluoju.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 174
Vytautas, vienintelio troškimo apimtas, sukviečia pas save įžymiausius šiaurės šalių kunigaikščius arba jų pasiuntinius, ketindamas jiems dalyvaujant karūnuotis Lietuvos karaliumi. Į Trakus (1430 metais), kur didysis kunigaikštis paprastai gyvendavo didžiulėje pilyje, ir į Vilnių atvyksta: Maskvos didysis kunigaikštis Vasilijus Vasiljevičius, vadintas Akluoju, Tverės ir Riazanės kunigaikščiai bei daugelis kitų iš Rusios; Maskvos metropolitas Fotijas, Valakijos vaivada Aleksandro sūnus Elijas, Prūsijos didysis magistras Rusdorfas, Livonijos magistras, Mazovijos kunigaikščiai ir totorių chanai84. Pagaliau pakviestas atvyksta Jogaila, lydimas gausaus Lenkaralių Zigmantą nuo ketinimo karūnuoti Vytautą, ir Nr.
Maskvos kunigaikščiams stiprėjant, politinė padėtis pamažu keitėsi Lietuvos nenaudai.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 270
Iki XIV amž. vidurio Rusios gyventojai, nors ir išpažindami Bizantijos tikėjimą, noriai pasiduodavo pagonių lietuvių valdžion, nes tuo būdu išsilaisvindavo iš kieto totorių jungo. Padėtis tačiau pamažu keitėsi Lietuvos nenaudai, kai Maskvos kunigaikščiai ėmė stiprėti. Svarbus buvo veiksnys, kad Rusios gyventojus rišo tas pats tikėjimas su Maskva, kurios valdovas Jonas Kalita, pirmasis energingas rytinių slavų žemių « rinkėjas », savo palikuoniams buvo nurodęs aiškų kelią surinkti savo valdžion visą susiskaldžiusią Rusią.
Rusų kronikos teigė, kad Vytautas su Tochtamyšu sutarė užimti Didžiąją Maskvos kunigaikštiją ir valdyti visą Rusią.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 299
Rusų kronikos aiškina, kad su Tochtamyšu jis sutaręs šitaip: „Aš tave pasodinsiu saaro Kotlogo vietoj, o pats tada atsisėsiu Didžioj Maskvos kunigaikštijoje ir valdysiu visą Rusiją^2 ). Galima manyti, kad tokio samprotavimo priskyrimas būtų anachronizmas, bet esmėje jis yra teisingas. Kaip visur, taip ir čia Vytautas veikė labai energingai ir drąsiai, bet pirmos pastangos pasibaigė Vorsklos katastrofa, kur žuvo visa jo armija, o jo valstybę užplūdę totoriai pasiekė net Kijevą^3 ).
Rusų kronikos Vytautui priskyrė siekį, padėjus Tochtamyšui tapti chanu, pačiam įsitvirtinti Didžiojoje Maskvos kunigaikštystėje.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 299
Vytautas padėti neatsisakė, nes gerai suprato, kad, turėdamas chaną savo protežė, laimės nepaprastai daug ne tik santykiuose su pačiais totoriais, bet ir su visa Rusija. Rusų kronikos aiškina, kad su Tochtamyšu jis sutaręs šitaip: „Aš tave pasodinsiu saaro Kotlogo vietoj, o pats tada atsisėsiu Didžioj Maskvos kunigaikštijoje ir valdysiu visą Rusiją^2 ). Galima manyti, kad tokio samprotavimo priskyrimas būtų anachronizmas, bet esmėje jis yra teisingas.
Kai 1533 m. mirė Vosylius III, Maskvos kunigaikščiu tapo Jonas IV Žiaurusis.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 218
Kai 1533 m. mirė Vosylius III, Maskvos kunigaikščiu tapo Jonas IV Žiaurusis. Kadangi jis tuomet buvo dar mažas, tai buvo sudaryta regencija. Su ja Maskvos kunigaikštystėje prasidėjo vidaus neramumai, kuriais Lietuva tikėjosi pasinaudoti, — juo labiau, kad Zigmantas buvo patraukęs į savo pusę Krimo totorius, apsiėmęs jiems kasmet mokėti po 15.000 dukatų, ir Maskvai nuolat grėsė iš jų pusės pavojus.