Maskvos kunigaikštystė

PDF 270

Bet to paties siekė ir Algirdas, kuris nedvejodamas pas­ kelbė, jog «savaime visa Rusia (Russia) turėtų priklausyti lietu­ viams »^14. Tad Algirdas ir Maskvos kunigaikščiai tapo nesutaikomi priešai. Varžybinė kova tarp Vilniaus ir Maskvos jau prasidėjo pačioje Algirdo valdymo pradžioje, kai jis, norėdamas sulaužyti Maskvos jėgą, nutarė susiartinti su totorių chanu ir siuntė pas jį 1349 m.

PDF 298

Kad ir po didelių pastangų, bet į gyvenimo galą jam pasisekė paimti savo įtakon ir Pskovą su išdidžiuoju Nau­ gardu^3 ), nes Didž. Maskvos kunigaikštija, kurioje viešpatavo nuo 1425 metų Vytauto globojamas jo anūkas, dukters Sofijos sūnus Vosylius, atsparumo nerodė. Vytauto autoritetą rytuose liudija jo juokdario, Ordino agento Hennės, pranešimas apie triumfatorišką Vytauto kelionę — ekspediciją savo valstybės rytiniu pakraščiu 1427 met.

PDF 298

Kad ir po didelių pastangų, bet į gyvenimo galą\njam pasisekė paimti savo įtakon ir Pskovą su išdidžiuoju Nau­\ngardu^3 ), nes Didž. Maskvos kunigaikštija, kurioje viešpatavo\nnuo 1425 metų Vytauto globojamas jo anūkas, dukters Sofijos\nsūnus Vosylius, atsparumo nerodė.

PDF 174

Vytautas, vienintelio \ntroškimo apimtas, sukviečia pas save įžymiausius šiaurės \nšalių kunigaikščius arba jų pasiuntinius, ketindamas jiems \ndalyvaujant karūnuotis Lietuvos karaliumi. Į Trakus (1430 \nmetais), kur didysis kunigaikštis paprastai gyvendavo di­\ndžiulėje pilyje, ir į Vilnių atvyksta: Maskvos didysis kuni­\ngaikštis Vasilijus Vasiljevičius, vadintas Akluoju, Tverės ir \nRiazanės kunigaikščiai bei daugelis kitų iš Rusios; Mask­\nvos metropolitas Fotijas, Valakijos vaivada Aleksandro sū­\nnus Elijas, Prūsijos didysis magistras Rusdorfas, Livonijos \nmagistras, Mazovijos kunigaikščiai ir totorių chanai84. Pa­\ngaliau pakviestas atvyksta Jogaila, lydimas gausaus Len-\nkaralių Zigmantą nuo ketinimo ka­\nrūnuoti Vytautą, ir Nr.

PDF 270

Iki XIV amž. vidurio Rusios gyventojai, nors ir išpažindami Bizantijos tikėjimą, noriai pasiduodavo pagonių lietuvių valdžion, nes tuo būdu išsilaisvindavo iš kieto totorių jungo. Padėtis tačiau pamažu keitėsi Lietuvos nenaudai, kai Maskvos kunigaikščiai ėmė stiprėti. Svarbus buvo veiksnys, kad Rusios gyventojus rišo tas pats tikėjimas su Maskva, kurios valdovas Jonas Kalita, pirmasis energingas rytinių slavų žemių « rinkėjas », savo palikuoniams buvo nurodęs aiškų kelią surinkti savo valdžion visą susiskaldžiusią Rusią.

PDF 299

Rusų kronikos aiškina, kad su Tochtamyšu jis sutaręs šitaip: „Aš tave pasodinsiu saaro Kotlogo vietoj, o pats tada atsisėsiu Didžioj Maskvos kunigaikš­ tijoje ir valdysiu visą Rusiją^2 ). Galima manyti, kad tokio samprotavimo priskyrimas būtų anachronizmas, bet esmėje jis yra teisingas. Kaip visur, taip ir čia Vytautas veikė labai energingai ir drą­ siai, bet pirmos pastangos pasibaigė Vorsklos katastrofa, kur žuvo visa jo armija, o jo valstybę užplūdę totoriai pasiekė net Kijevą^3 ).

PDF 299

Vytautas padėti neatsisakė, nes gerai suprato, kad, turėdamas chaną sa­ vo protežė, laimės nepaprastai daug ne tik santykiuose su pa­ čiais totoriais, bet ir su visa Rusija. Rusų kronikos aiškina, kad su Tochtamyšu jis sutaręs šitaip: „Aš tave pasodinsiu saaro Kotlogo vietoj, o pats tada atsisėsiu Didžioj Maskvos kunigaikš­ tijoje ir valdysiu visą Rusiją^2 ). Galima manyti, kad tokio samprotavimo priskyrimas būtų anachronizmas, bet esmėje jis yra teisingas.

PDF 218

Kai 1533 m. mirė Vosylius III, Maskvos kunigaikščiu tapo Jonas IV Žiaurusis. Kadangi jis tuomet buvo dar mažas, tai buvo sudaryta regencija. Su ja Maskvos kuni- gaikštystėje prasidėjo vidaus neramumai, kuriais Lietuva tikė- josi pasinaudoti, — juo labiau, kad Zigmantas buvo pa- traukęs į savo pusę Krimo totorius, apsiėmęs jiems kasmet mokėti po 15.000 dukatų, ir Maskvai nuolat grėsė iš jų pusės pavojus.