Maskvos kunigaikštija buvo apsupta žemių, kurios vienu ar kitu būdu pripažino Vytauto autoritetą.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 160
Taigi Maskvos kunigaikštija buvo apsupta žemių, tuo ar kitu būdu pripažinusių Vytauto autoritetą. Ji pati vadina Vytautą savo globėju ir turėjo krašte ramybę, o kai Vytautas mirė, Maskvos kunigaikštijoje kilo ilgi sumaiščiai dėl sosto. Taip išsiplėtusi Lietuvos valstybė siekė šiaurės ir pietų marias — Baltijos ir Juodąsias — plačiausioje Europos kontinento (^1) ) C, ep.
Pskovo ir Naugardo respublikos labiau šliejosi prie Livonijos ordino ir Maskvos, priešingų Vytauto įsigalėjimui Rytuose.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 155
Algirdo užkariautųjų Rusijos kraštų plotą Vytautas buvo jau peržengęs prieš Žalgirio mūšį, bet tolimesnį jo įsigalėjimą sutrukdė ilga nesantaika su Vok. Ordinu ir kultūros darbas pačioje Lietuvoje. Ypač jo įtaka buvo susilpnėjusi Pskovo ir Naugardo respublikose, kurios daugiau šliejosi prie Livonijos Ordino ir Maskvos, t. y. dviejų galybių, labiausiai priešingų Vytauto įsigalėjimui Rytuose.
Rusų kronikos Vytautui priskyrė siekį, padėjus Tochtamyšui tapti chanu, pačiam įsitvirtinti Didžiojoje Maskvos kunigaikštijoje.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 299
Vytautas padėti neatsisakė, nes gerai suprato, kad, turėdamas chaną savo protežė, laimės nepaprastai daug ne tik santykiuose su pačiais totoriais, bet ir su visa Rusija. Rusų kronikos aiškina, kad su Tochtamyšu jis sutaręs šitaip: „Aš tave pasodinsiu saaro Kotlogo vietoj, o pats tada atsisėsiu Didžioj Maskvos kunigaikštijoje ir valdysiu visą Rusiją^2 ). Galima manyti, kad tokio samprotavimo priskyrimas būtų anachronizmas, bet esmėje jis yra teisingas.
1427 m. Maskvos kunigaikštija buvo apsupta žemių, kurios vienu ar kitu būdu pripažino Vytauto autoritetą.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 160
Taip pat Tveriaus kunigaikštis, turėjęs savo žemes Maskvos kairėje, su Vytautu buvo užmezgęs taikius santykius (1427). Taigi Maskvos kunigaikštija buvo apsupta žemių, tuo ar kitu būdu pripažinusių Vytauto autoritetą. Ji pati vadina Vytautą savo globėju ir turėjo krašte ramybę, o kai Vytautas mirė, Maskvos kunigaikštijoje kilo ilgi sumaiščiai dėl sosto.
Didžioji Maskvos kunigaikštija nerodė atsparumo Vytautui, nes nuo 1425 m. joje viešpatavo Vytauto globojamas anūkas Vosylius.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 298
Kad ir po didelių pastangų, bet į gyvenimo galą jam pasisekė paimti savo įtakon ir Pskovą su išdidžiuoju Naugardu^3 ), nes Didž. Maskvos kunigaikštija, kurioje viešpatavo nuo 1425 metų Vytauto globojamas jo anūkas, dukters Sofijos sūnus Vosylius, atsparumo nerodė. Vytauto autoritetą rytuose liudija jo juokdario, Ordino agento Hennės, pranešimas apie triumfatorišką Vytauto kelionę — ekspediciją savo valstybės rytiniu pakraščiu 1427 met.
Rusų kronikos Vytautui priskyrė susitarimą su Tochtamyšu, pagal kurį jis ketino valdyti Didžiąją Maskvos kunigaikštiją ir visą Rusiją.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 299
Rusų kronikos aiškina, kad su Tochtamyšu jis sutaręs šitaip: „Aš tave pasodinsiu saaro Kotlogo vietoj, o pats tada atsisėsiu Didžioj Maskvos kunigaikštijoje ir valdysiu visą Rusiją^2 ). Galima manyti, kad tokio samprotavimo priskyrimas būtų anachronizmas, bet esmėje jis yra teisingas. Kaip visur, taip ir čia Vytautas veikė labai energingai ir drąsiai, bet pirmos pastangos pasibaigė Vorsklos katastrofa, kur žuvo visa jo armija, o jo valstybę užplūdę totoriai pasiekė net Kijevą^3 ).