Mat, neskaitant pėstininkų, lietuvių kariuomenės nebuvo daugiau kaip pusketvirto tūkstan čio raitelių, o maskvėnų buvo keturiasdešimt tūkstan čių gerai ginkluotų ir prityrusių raitelių, neskaitant pėstininkų.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 153-154
Mat, neskaitant pėstininkų, lietuvių kariuomenės nebuvo daugiau kaip pusketvirto tūkstan 158 čio raitelių, o maskvėnų buvo keturiasdešimt tūkstan čių gerai ginkluotų ir prityrusių raitelių, neskaitant pėstininkų. Matydami didvyrišką ir narsų tokios nedi delės lietuvių kariuomenės puolimą, jie stebėjosi, o paskui, kai įžiūrėjo visus jau esant, maskvėnai žengė prieš juos pirmyn, ryžtingai, visi kaip vienas
Maskvos kariuomenė užėmė Briansko miestą ir visą kraštą, o brianskiečiai prisiekė tarnauti Maskvos didžiajam kunigaikščiui.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 151
Tą naktį9 dėl brians- kiečių išdavystės Briansko pilis buvo sudeginta. O kai tik maskvėnai išgirdo Briansko pilį sudegus, paskubėjo miesto linkui ir viename kaime sučiupo poną Stanislovą Bartoševičių ir su juo daugelį kitų brianskiečių. O po to atėję užėmė Briansko miestą ir visą kraštą l0. Ir visi brianskiečiai prisiekė tarnausią Maskvos didžiajam ku nigaikščiui.
Maskvos pajėgos užėmė Putivlį ir perdavė Maskvos valdovui Dorohobužą, Zalidovą ir Toropecą.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 155
Tą patį rudenį37 Maskvos didžiojo kunigaikščio vai vada Jokūbas Zachariničius, ir Kazanės chano sūnus Magnistelis38, ir Možaisko kunigaikštis Semionas Iva- novičius, ir kunigaikštis Vasilijus Ivanovičius Semiači- čius, atėję paėmė Putivlio miestą 39 ir Putivlio vietinin ką kunigaikštį Bagdoną Fedorovičių30 su kunigaikštiene ir su visais putivliečiais išsivedė nelaisvėn. Ir užėmė visą Seversko žemę, ir miestus — Doroho- bužą, ir Zalidovą41, ir Toropecą42 perdavė Maskvos didžiajam kunigaikščiui.
Maskvos didysis kunigaikštis Vasilijus Dimitrijevičius buvo Vytauto žentas ir jo vasalas.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 102
O paskui didysis kunigaikštis Vytautas ir jo žentas, Maskvos didysis kunigaikštis Vasilijus Dimitrijevičius, sudarę amžiną taiką ir nustatę sieną pagal Ugros upę, važiavo su visais savo žmonėmis į skirtingas puses.