Maskvėnai per derybas nenorėjo grąžinti nei Smolensko žemės, nei nė vieno iš Lietuvos atimto kaimo.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 648
Kadangi Maskvos didikai atkirto, kad negali būti nė kalbos apie šitokias sąlygas, pradėta derėtis dėl kitokių taikos formulių. Vis dėlto ir šie legatai tiek pat tepešė, kiek ir ankstesnės pasiuntinybės, kadangi maskvėnai nenorėjo grąžinti ne tik Smolensko žemės, bet ir nė vieno kaimo, atimto iš Lietuvos; po ilgų kivirčų pasiuntiniams nebeliko nieko kito, kaip, nesusitarus dėl taikos, išvykti iš Maskvos. Visai atsitiktinai kažkam užsiminus, kad būtų galima sudaryti dešimčiai metų paliaubas, kurių metu lietuviai bei maskvėnai netrukdomi valdytų kraštą, kurį turėjo paliaubų pradžioje, nesvarbu, ar teisėtai, ar neteisėtai įsigytą, abi šalys susitarė dėl penkerių metų paliaubų ir Smolensko žemės sienos.
Maskvėnai atidėjo derybas su Lukošiumi Garaburda ir Jonu Vilčeku, laukdami didesnius įgaliojimus turinčių pasiuntinių.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 648
Kadangi Maskvos didikai atkirto, kad negali būti nė kalbos apie šitokias sąlygas, pradėta derėtis dėl kitokių taikos formulių. Vis dėlto ir šie legatai tiek pat tepešė, kiek ir ankstesnės pasiuntinybės, kadangi maskvėnai nenorėjo grąžinti ne tik Smolensko žemės, bet ir nė vieno kaimo, atimto iš Lietuvos; po ilgų kivirčų pasiuntiniams nebeliko nieko kito, kaip, nesusitarus dėl taikos, išvykti iš Maskvos. Visai atsitiktinai kažkam užsiminus, kad būtų galima sudaryti dešimčiai metų paliaubas, kurių metu lietuviai bei maskvėnai netrukdomi valdytų kraštą, kurį turėjo paliaubų pradžioje, nesvarbu, ar teisėtai, ar neteisėtai įsigytą, abi šalys susitarė dėl penkerių metų paliaubų ir Smolensko žemės sienos.
Kojelavičius, remdamasis metraštininkais, rašo, kad maskvėnams karaliaus puotose didžiausias skanumynas buvę česnakai ir svogūnai.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 649
K r o k u v o je Leidęsi į Krokuvą, ten jie ir užbaigė savo pasiuntinybės reikalus, tačiau atsisakė dalyvauti karaliaus surengtose vaišėse, nenorėdami čia varžytis dėl garbingesnės vietos užstalėje su popiežiaus, imperatoriaus bei vengrų karaliaus pasiuntiniais. Mat ir sugrubusioms širdims nėra svetimas garbės jausmas, tiesa, savotiškas ir perdėtas, nes, nežinodami, kas dera, jie vienur bei kitur griebėsi ir to, kas nieku būdu nedera. Gal juokais, gal iš rimtųjų metraštininkai šitaip parašė, to aš nežinau, bet suradau jų knygose, jog didžiausias maskvėnams skanumynas karaliaus puotose buvę česnakai bei svogūnai, kurių jie paprastai tiek daug suvalgydavę, kad, sako, Krokuvoje pritrūkę šių daržovių.
Kadangi švedų valdovas atsisakė siūlomos sąjungos, būgštaudamas dėl galinčios iš Maskvos atgriaudėti aud ros, Augustas laiškais stengėsi sutaikyti švedus bei maskvėnus.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 696
Karalius, nutaręs ginklu atsikeršyti už skriaudas, pakvietė į karo sąjungininkus Švedijos karalių. Kadangi švedų valdovas atsisakė siūlomos sąjungos, būgštaudamas dėl galinčios iš Maskvos atgriaudėti audros, Augustas laiškais stengėsi sutaikyti švedus bei maskvėnus. Po ilgų ir karštų ginčų tais pačiais metais leista karalienei Bonai, negailėjuK a ra lic n ė B ona iššiai dovanų Lenkijos didiv y k s ta į Ita liją kams, išvykti į Italiją su visomis brangenybėmis ir visais valdovės turtais.
Mykolo Lietuvio pasakojime maskvėnai labai vengė įvairių prieskonių.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų virtuvė XVI amžiuje
PDF 9
Apie gausiais bei įvairiais prieskoniais pasižyminčią bajorišką virtuvę pasakojo ir Mykolas Lietuvis, stebėdamasis, kad lietuviai maitinasi prabangiais iš tolimų kraštų atvežtais valgiais, o maskvėnai visokių prieskonių labai vengia ir net per velykines puotas tenkinasi tik neišvalyta druska, garstyčiomis, česnakais bei svogūnais132.