Grupė

Mamoničių giminė

2 teiginiai2 įrašai0 ryšių

Dar prieš įžengiant karaliui Steponui į sostą, Lie­ tuvos piliečių brolių Mamoničių namuose įsteigta spaustu­ vė visų pirma spausdino slaviškas knygas68. 68 Petras Timofiejevas Mstislavliškis, iš Maskvos atvykęs spaustuvininkas, padedamas ir proteguojamas Alek­ sandro Chodkevičiaus sūnaus Jurgio, 1575 metais Vilniuje pas Kuzmą ir Luką Mamoničius, Jono Semena vičiaus Zažeckio, iždininko, Upytės se­ niūno ir jo. Mamoničių namai sto­ vėjo, rodos, toje vietoje, kur dabar Sledzinskio namai, Nr. 203, o šalia, kampiniame name, seniau buvo cerkvelė.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001vidutinis

1575 m. Vilniuje pas Kuzmą ir Luką Mamoničius Petras Timofiejevas Mstislavliškis pirmą kartą išspausdino „Cztėry Ewangelje“.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Parašai: ViceCancellarius Leo Sapieha, Stanislaus Skulski Notarius [Pakancleris Leonas Sapiega, raštininkas Stanislovas Skulskis]. 68 Petras Timofiejevas Mstislavliškis, iš Maskvos atvykęs spaustuvininkas, padedamas ir proteguojamas Aleksandro Chodkevičiaus sūnaus Jurgio, 1575 metais Vilniuje pas Kuzmą ir Luką Mamoničius, Jono Semena vičiaus Zažeckio, iždininko, Upytės seniūno ir jo brolio Zenono, Vilniaus miesto burmistro, iniciatyva ir lėšomis pirmą kartą išspausdino „Cztėry Ewangelje" in folio minori. Leidinys labai gražus, pačią evangeliją su pratarme ir aprašais sudaro 395 lapai, sunumeruoti apačioje iš vienos pusės, o prieš kiekvieną evangeliją yra medžio raižinys.
t-002vidutinis

Mamoničių namai, anot citatos, veikiausiai stovėjo ten, kur vėliau buvo Sledzinskio namai Nr. 203.

Įrodymai (1)
Visi teiginiai ir įrodymai (2 teiginiai, 2 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)—22