Vokiečių pirkliai ir misionieriai, pradėję lankytis lybių gyvenamuose kraštuose, pirmiausia susidūrė su lybiais.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 35
Kai šituose kraštuose ėmė lankytis vokiečių pirkliai ir misijonieriai, tai pirmiausia jie susidūrė su lybiais.
XII-XIII a. sandūroje lybiai gyveno abipus Dauguvos žemupio, šiauriniame Kurše ir Latvijos Baltijos pajūryje.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 125
sąvartoje latviai buvo vieninteliai baltai, kurie jau nuo seniau buvo įsikūrę dešiniajame Dauguvos krante, apimdami dabartinę Latgaliją ir rytinę Vidžemės dalį nuo Aizkrauklės prie Dauguvos iki Burtnieko ežero. Toliau į vakarus gyveno suomių-ugrų kiltis lybiai, apimdami abiem pusėm Dauguvos žemupį (apie Rygą), Kuršo šiaurinį galą ir visą Latvijos Baltijos kranto ruožą. Lietuvių ir Lietuvos vardo kaimynų šaltiniuose ilgai nerandama.
Dabartinio Kuršių iškyšulio šiaurinėje jūros pakrantėje, Dauguvos žiotyse ir dešiniajam jos žemupio krante gyveno jau net ir nearijų tauta — lybiai.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 125
Toliau į vakarus gyveno suomių-ugrų kiltis lybiai, apimdami abiem pusėm Dauguvos žemupį (apie Rygą), Kuršo šiaurinį galą ir visą Latvijos Baltijos kranto ruožą.
Dabartinio Kuršių iškyšulio šiaurinėje jūros pakrantėje, Dauguvos žiotyse ir dešiniajam jos žemupio krante gyveno jau net ir nearijų tauta — lybiai.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 35
Bet ne visa dabartinė Latvija buvo gyvenama aisčių. Dabartinio Kuršių iškyšulio šiaurinėje jūros pakrantėje, Dauguvos žiotyse ir dešiniajam jos žemupio krante gyveno jau net ir nearijų tauta — lybiai. Aisčiams jie visiškai ne giminės; kartu su estais ir suomiais jie priklauso prie neaiškios kilmės tautų, mokslo vadinamų ugriais suomiais.