Vokiečių pirkliai ir misionieriai, pradėję lankytis lybių gyvenamuose kraštuose, pirmiausia susidūrė su lybiais.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 35
Kai ši-\ntuose kraštuose ėmė lankytis vokiečių pirkliai ir misijonieriai, tai\npirmiausia jie susidūrė su lybiais.
XII-XIII a. sandūroje lybiai gyveno abipus Dauguvos žemupio, šiauriniame Kurše ir Latvijos Baltijos pajūryje.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 125
sąvartoje latviai buvo vieninteliai baltai,\nkurie jau nuo seniau buvo įsikūrę dešiniajame Dauguvos krante,\napimdami dabartinę Latgaliją ir rytinę Vidžemės dalį nuo Aiz\nkrauklės prie Dauguvos iki Burtnieko ežero. Toliau į vakarus gy\nveno suomių-ugrų kiltis lybiai, apimdami abiem pusėm Dauguvos\nžemupį (apie Rygą), Kuršo šiaurinį galą ir visą Latvijos Baltijos\nkranto ruožą.\nLietuvių ir Lietuvos vardo kaimynų šaltiniuose ilgai neranda\nma.
Dabartinio Kuršių iškyšulio šiaurinėje jūros pakrantėje, Dauguvos žiotyse ir dešiniajam jos žemupio krante gyveno jau net ir nearijų tauta — lybiai.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 125
Toliau į vakarus gy\nveno suomių-ugrų kiltis lybiai, apimdami abiem pusėm Dauguvos\nžemupį (apie Rygą), Kuršo šiaurinį galą ir visą Latvijos Baltijos\nkranto ruožą.
Dabartinio Kuršių iškyšulio šiaurinėje jūros pakrantėje, Dauguvos žiotyse ir dešiniajam jos žemupio krante gyveno jau net ir nearijų tauta — lybiai.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 35
Bet ne visa dabartinė Latvija buvo gyvenama aisčių. Dabartinio Kuršių iškyšulio šiaurinėje jūros pakrantėje, Dauguvos žiotyse ir dešiniajam jos žemupio krante gyveno jau net ir nearijų tauta — lybiai. Aisčiams jie visiškai ne giminės; kartu su estais ir suomiais jie priklauso prie neaiškios kilmės tautų, mokslo vadinamų ugriais suomiais.