Grįžę į seimą, lietuviai dar ilgai kovojo, stengdamiesi išsiderėti sau palankesnes sąlygas, ir reikalavo grąžinti atplėštąsias žemes, tačiau, karaliui palaikant lenkus, buvo priversti nusileisti.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 236-237
Grįžę į seimą, lietuviai dar ilgai kovojo, stengdamiesi iš- siderėti sau palankesnes sąlygas, ir reikalavo grąžinti atplėštąsias žemes, tačiau, karaliui palaikant lenkus, buvo priversti nusileisti. Tuo būdu jie sutiko, kad karalius būtų bendrai renkamas, ir atsisakė nuo reikalavimo, kad jis dar atskirai būtų Vilniuje pa- keliamas didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu: Krokuvoje karūnuo- damasis, karalius tuo pačiu turėjo pasidaryti ir didžiuoju Lie- tuvos kunigaikščiu. Lietuviai atsisakė ir nuo atskirų savo sei- mų: buvo palikti tik bendrieji seimai ir bendras abiejų valstybių senatas. Jie sutiko ir su bendrais pinigais. Tačiau visa kita pasiliko, kaip buvo: liko atskiri visi Lietuvos ministeriai, atskiras valdžios aparatas, atskiras iždas, atskira kariuomenė ir t.t. Visa tai liepos 1 d. buvo patvirtinta trimis unijos aktais — dviem abiejų valstybių luomų ir vienu karaliaus aktu.