Santrauka
Kairysis valstiečių liaudininkų blokas (vėliau Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga – LVLS) gavo 29 vietas, trečia liko Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Naują valdančiąją koaliciją birželį pirmą kartą suformavo kairė – valstiečiai liaudininkai ir socialdemokratai, prie jų prisidėjo septyni tautinių mažumų atstovai Seime. Grinius, gavęs valstiečių liaudininkų vadovybės pritarimą, atstatydino M.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 1926 m. birželį valstiečiai liaudininkai ir socialdemokratai pirmą kartą suformavo kairiąją valdančiąją koaliciją. |
| t-002 Krikščionių demokratų ir valstiečių liaudininkų lyderiai pradėjo tartis dėl bendros programos parengimo. |
| t-003 Krikščionys demokratai ir liaudininkai reikalavo vietoje Antano Merkio ministru pirmininku paskirti Stasį Raštikį. |
| t-004 Kairysis valstiečių liaudininkų blokas, vėliau tapęs Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga, 1920 m. rinkimuose gavo 29 vietas. |
| t-005 Priėmus Lenkijos ultimatumą valstiečių liaudininkų ir krikščionių demokratų lyderiai pradėjo tartis dėl bendros programos. |
| t-006 Kairė laikėsi liaudininko M. Sleževičiaus šūkio, kad kova tęsis, kol bus sušauktas Seimas. |
| t-007 Liaudininkas Mykolas Sleževičius skelbė, kad kova tęsis, kol bus sušauktas Seimas. |
| t-008 1940 m. birželio 15-osios naktį liaudininkai ir krikščionys demokratai pareikalavo vietoje Antano Merkio premjeru skirti Stasį Raštikį. |
| t-009 Priėmus Lenkijos ultimatumą prasidėjo krikščionių demokratų ir valstiečių liaudininkų lyderių pasitarimai dėl bendros programos. |
| t-010 Spaudžiamas perversmininkų Kazys Grinius, gavęs valstiečių liaudininkų vadovybės pritarimą, atstatydino Mykolo Sleževičiaus vyriausybę. |
| t-011 Po Klaipėdos atplėšimo liaudininkai Jono Černiaus „vieningo darbo“ vyriausybėje gavo dvi ministrų vietas. |
| t-012 1926 m. birželį valstiečiai liaudininkai ir socialdemokratai sudarė naują valdančiąją koaliciją, prie kurios prisidėjo septyni tautinių mažumų atstovai. |