Lietuvos istorijos žinių lobynas
grupe
7 teiginiai8 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Rodomi visi 7 teiginiai ir visi 8 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.
Grįžti į objekto apžvalgą1–8 iš 8 rodomų įrašų
Lietuvos totoriai naudodavo rytietiškas strėlines ir buvo ginkluoti lanku, kardu bei skydu.
PDF 114
Rytietiška strėlinė. Tokias strėlines naudo- davo Lietuvos totoriai ir kita Lietuvos lengvoji „Rengiasi jie beveik taip pat kaip totoriai, ir ginkluoti taip pat - lanku, kardu ir skydu. Tik dar papildomai kazokai turi ietis ir kaustytus vėzdus.
Lietuvos totorių vėliavų įvedimas į mūšį dar labiau padidino švedų kavalerijoje kilusią paniką.
PDF 108
Vienu metu, iš šono ir priekio, reitarų ir husarų vėliavos sudavė tokį stiprų smūgį, kad švedų ka- valerija buvo nublokšta tiesiai ant savųjų pėstininkų ir juos pradėjo trypti. Prasidėjo panika, kurią dar labiau padidino rotmis- trų Machmeto ir Zakaro Lietuvos totorių vėliavų įvedimas į mūšį. Prasidėjo žiau- rios besitraukiančio priešo kapotynés.
Lietuvos totoriai naudodavo rytietiškas strėlines, kaip ir kita Lietuvos lengvoji kariuomenė.
PDF 114
) aprašymo apie\nkazokų ginkluotę bei kariavimo būdą, kuriems už pagalbą Lenkijos-Lietuvos\n\nvaldovas moka atlygį.\n\nRytietiška strėlinė.\nTokias strėlines naudo-\ndavo Lietuvos totoriai\n\nir kita Lietuvos lengvoji\n\n„Rengiasi jie beveik taip pat kaip totoriai, ir ginkluoti taip pat - lanku,\nkardu ir skydu.
Lietuvos totoriai šiame sparne buvo vertinami dėl manevringumo persekiojant bėgantį priešą.
PDF 106
Šiame sparne buvo sutelktos įvairios kavalerijos rūšys. Šio sparno jėga - reitarų sutelkta ugnis, husarų geležinis smūgis, Lietuvos totorių ir kazokų manevringumas persekiojant bėgantį priešą. Sparno užda- vinys - apeiti priešininko dešinįjį sparną, nustumti jį nuo Dauguvos kranto ir bendro- mis jėgomis su visa Lietuvos kariuomene nublokšti švedus į šiaurėje esantį pelkėtą mišką ir ten juos sunaikinti.
Didysis kunigaikštis dalį totorių belaisvių nusiuntė dovanų Lenkijos karaliui, o kitus įkurdino įvairiose Lietuvos vietovėse, Voluinėje ir Užgirio krašte; nusiųstieji priėmė krikščionybę ir nutautėjo.
PDF 482-483
Dalį tų belaisvių didysis kunigaikštis nusiuntė dovanų Lenkijos karaliui; pastarieji pri ėmė krikščionybę ir nutautėjo. Lietuvoje buvo įkurdinti įvai riose vietovėse, dabartiniuose pavietuose: Vilniaus1 2, prie 1 Didysis magistras, atsitiktinai sužinojęs apie tą kariuomenės telkimą si, sudrebėjo. Tučtuojau rašė Vokietijos magistrui (datuota: Meselenz Sonnt. vor Margaretha 1397 (Mezelancas, 1397 metais, sekmadienį prieš šv. Mar garitą), kad praneštų Frankfurte į seimą susirinkusiems kunigaikščiams, jog tai gali būti slaptas Vytauto kėsinimasis sunaikinti krikščionybę. Registr. - S. 59. 2 Man atitekusiuose vietos žmonių padavimuose, vienoje išlikusioje gies mėje, sakoma, jog prie upės žmonės sunešė duoklę kažkokiam tironui, kita- 484 f Vokės upės; Trakų, Lydos, Naugarduko, Ašmenos, Brastos; Voluinėje, Užgirio krašte
Teodoras Narbutas nesutinka, kad Lietuvos totoriai savo įsikūrimo Lietuvoje pradžia laikytų Vytauto laikus, ir nurodo, kad jie čia pradėjo kurtis jau Gedimino laikais.
PDF 483
Negalima sutikti su tuo, kad Lietuvos totoriai laikytų Vytauto laikus savo buvimo mūsų žemėje pradžia; jie, kaip kad mes anksčiau (§ 1186) ma tėme, jau prie Gedimino pradėjo Lietuvoje kurdintis. Ne visi ir belaisviai buvo, anot jų pačių padavimų, apsigyvendavo ir savo noru.
Teodoras Narbutas, remdamasis 1420 m. Edigėjaus ir Vytauto susirašinėjimu, nurodo, kad į Lietuvą kėlėsi ir aukštos kilmės totoriai mirzos.
PDF 483
Turime paliudi jimų iš Perekopo caro Edigėjaus susirašinėjimo su Vytautu 1420 metais, kad į Lietuvą kėlėsi aukštos kilmės totoriai, tai yra mirzos, kurių caras pra šo nepriimti (Czacki. O prawach. - T. II. - S. 138). Lietuviai savo tolerancija išlaikė jiems tėvų duotą tikėjimą, kurį išsaugojo nutautėję ir tapę lenkais
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Šių dievaičių atminimas neišnyko iki šiol; jei žinoma ne pati reikalo esmė, tai bent iš pasakojimų aišku, kas jie tokie. Lietuvos totoriai žino tas mitines būtybes, jų egzistavimu šiaip ar taip tiki; vadina jas fereikomis (Fierejki) ir džinais (Dženie); jų religinė raštija tikina, kad tos būtybės esančios blogesnės už šėtonus, be galo kenksmingos, atsiunčiančios žmonėms 70 18 Šiame žodyne vietoj B klaidingai parašyta P. 181 ## Puslapis 181 ligų; pagaliau pripažįsta joms Aitvaro ir barstukų ypatybes. Jie esą Ievos vaikai, sugyventi su velniu, kuris tą pirmąją žmo nių giminės motiną sugundė nusikalsti. Jie yra šviesaus gymio, gyvena po žeme. Pagaliau totoriai painioja Rytų musulmoniš kas pasakas su mūsų vietinėmis fantazijomis.