Lietuvos istorijos žinių lobynas
Grupė
8 teiginiai9 įrašai6 ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Visi 8 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.
Grįžti į objekto apžvalgą1–8 iš 8 teiginių
Lietuvos totoriai naudodavo rytietiškas strėlines ir buvo ginkluoti lanku, kardu bei skydu.
PDF 114
Rytietiška strėlinė. Tokias strėlines naudodavo Lietuvos totoriai ir kita Lietuvos lengvoji „Rengiasi jie beveik taip pat kaip totoriai, ir ginkluoti taip pat - lanku, kardu ir skydu. Tik dar papildomai kazokai turi ietis ir kaustytus vėzdus.
Lietuvos totorių vėliavų įvedimas į mūšį dar labiau padidino švedų kavalerijoje kilusią paniką.
PDF 108
Vienu metu, iš šono ir priekio, reitarų ir husarų vėliavos sudavė tokį stiprų smūgį, kad švedų kavalerija buvo nublokšta tiesiai ant savųjų pėstininkų ir juos pradėjo trypti. Prasidėjo panika, kurią dar labiau padidino rotmistrų Machmeto ir Zakaro Lietuvos totorių vėliavų įvedimas į mūšį. Prasidėjo žiaurios besitraukiančio priešo kapotynés.
Lietuvos totoriai naudodavo rytietiškas strėlines, kaip ir kita Lietuvos lengvoji kariuomenė.
PDF 114
) aprašymo apie kazokų ginkluotę bei kariavimo būdą, kuriems už pagalbą Lenkijos-Lietuvos valdovas moka atlygį. Rytietiška strėlinė. Tokias strėlines naudodavo Lietuvos totoriai ir kita Lietuvos lengvoji „Rengiasi jie beveik taip pat kaip totoriai, ir ginkluoti taip pat - lanku, kardu ir skydu.
Lietuvos totoriai šiame sparne buvo vertinami dėl manevringumo persekiojant bėgantį priešą.
PDF 106
Šiame sparne buvo sutelktos įvairios kavalerijos rūšys. Šio sparno jėga - reitarų sutelkta ugnis, husarų geležinis smūgis, Lietuvos totorių ir kazokų manevringumas persekiojant bėgantį priešą. Sparno uždavinys - apeiti priešininko dešinįjį sparną, nustumti jį nuo Dauguvos kranto ir bendromis jėgomis su visa Lietuvos kariuomene nublokšti švedus į šiaurėje esantį pelkėtą mišką ir ten juos sunaikinti.
Didysis kunigaikštis dalį totorių belaisvių nusiuntė dovanų Lenkijos karaliui, o kitus įkurdino įvairiose Lietuvos vietovėse, Voluinėje ir Užgirio krašte; nusiųstieji priėmė krikščionybę ir nutautėjo.
PDF 482-483
Dalį tų belaisvių didysis kunigaikštis nusiuntė dovanų Lenkijos karaliui; pastarieji priėmė krikščionybę ir nutautėjo. Lietuvoje buvo įkurdinti įvairiose vietovėse, dabartiniuose pavietuose: Vilniaus1 2, prie 1 Didysis magistras, atsitiktinai sužinojęs apie tą kariuomenės telkimąsi, sudrebėjo. Tučtuojau rašė Vokietijos magistrui (datuota: Meselenz Sonnt. vor Margaretha 1397 (Mezelancas, 1397 metais, sekmadienį prieš šv. Margaritą), kad praneštų Frankfurte į seimą susirinkusiems kunigaikščiams, jog tai gali būti slaptas Vytauto kėsinimasis sunaikinti krikščionybę. Registr. S. 59. 2 Man atitekusiuose vietos žmonių padavimuose, vienoje išlikusioje giesmėje, sakoma, jog prie upės žmonės sunešė duoklę kažkokiam tironui, kita- 484 f Vokės upės; Trakų, Lydos, Naugarduko, Ašmenos, Brastos; Voluinėje, Užgirio krašte
Teodoras Narbutas nesutinka, kad Lietuvos totoriai savo įsikūrimo Lietuvoje pradžia laikytų Vytauto laikus, ir nurodo, kad jie čia pradėjo kurtis jau Gedimino laikais.
PDF 483
Negalima sutikti su tuo, kad Lietuvos totoriai laikytų Vytauto laikus savo buvimo mūsų žemėje pradžia; jie, kaip kad mes anksčiau (§ 1186) matėme, jau prie Gedimino pradėjo Lietuvoje kurdintis. Ne visi ir belaisviai buvo, anot jų pačių padavimų, apsigyvendavo ir savo noru.
Teodoras Narbutas, remdamasis 1420 m. Edigėjaus ir Vytauto susirašinėjimu, nurodo, kad į Lietuvą kėlėsi ir aukštos kilmės totoriai mirzos.
PDF 483
Turime paliudijimų iš Perekopo caro Edigėjaus susirašinėjimo su Vytautu 1420 metais, kad į Lietuvą kėlėsi aukštos kilmės totoriai, tai yra mirzos, kurių caras prašo nepriimti (Czacki. O prawach. - T. II. - S. 138). Lietuviai savo tolerancija išlaikė jiems tėvų duotą tikėjimą, kurį išsaugojo nutautėję ir tapę lenkais
Tokių paplotėlių lie kaną turi Lietuvos totoriai; jų pavidalas visiškai toks pat, tik be Pemvclos ženklo; jie vadinami džamomis (Džamy) , var tojami apeigoms, vykstančioms kokio nors asmens mirčiai paminėti.
PDF 336
Tokių paplotėlių liekaną turi Lietuvos totoriai; jų pavidalas visiškai toks pat, tik be Pemvclos ženklo; jie vadinami džamomis (Džamy) , vartojami apeigoms, vykstančioms kokio nors asmens mirčiai paminėti.