Grupė

Lietuvos šaulių sąjunga

6 teiginiai6 įrašai0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 6 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–6 iš 6 teiginių

t-001vidutinis

1940 m. liepos 11 d. Lietuvos šaulių sąjungos veikla buvo sustabdyta, o pati sąjunga nuginkluota.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 191

stabdyta Lietuvos šaulių sąjungos veikla, ji nuginkluota.

t-002vidutinis

Lietuvos šaulių sąjunga priešinosi deryboms dėl Himanso plano, kuris Lietuvoje vertintas kaip lenkų Trojos arklys.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 146

vos šaulių sąjunga, grasinta net perversmu – planas vertintas kaip lenkų

1940 m. liepos 6 d. buvo patvirtintas Lietuvos politinių partijų ir šaulių vadovybės operatyvinės likvidacijos planas.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 146

Dabar abi derybų šalys stengėsi, kad susitarimas neįvyktų, tik kad ne jos liktų dėl to kaltos. Lietuvos viduje deryboms dėl Himanso plano pritarė Lietuvos diplomatai, tačiau priešinosi visos politinės partijos, karinė vadovybė, Lietuvos šaulių sąjunga, grasinta net perversmu – planas vertintas kaip lenkų Trojos arklys. Jį atmesti ragino Vokietijos ir Rusijos diplomatai.

t-004vidutinis

Vokietijos ir Lenkijos karo metu Šaulių sąjunga ragino Lietuvos vyriausybę jėga atsiimti Vilnių.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 183

Abi pusės pripažino Lietuvos interesus Vilniaus regione, tačiau jo sienų nedetalizavo. O voldemarininkai, Šaulių sąjunga ir jaunieji tautininkai kaltino valdžią impotencija ir Vokietijos ir Lenkijos karo metu ragino vyriausybę jėga atsiimti Vilnių. Užpuolusi Lenkiją Vokietija spaudė Lietuvą žygiuoti į Vilnių, žadėdama paramą aviacija, tankais ir artilerija.

t-005vidutinis

Vokietijos ir Lenkijos karo metu Šaulių sąjunga, voldemarininkai ir jaunieji tautininkai ragino vyriausybę jėga atsiimti Vilnių.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 183

kaltino valdžią impotencija ir Vokietijos ir Lenkijos karo metu ragino vy-

t-006vidutinis

Lietuvos šaulių sąjunga priešinosi deryboms dėl Himanso plano, kurį Lietuvoje ragino atmesti ir Vokietijos bei Rusijos diplomatai.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 146

Dabar abi derybų šalys stengėsi, kad susitarimas neįvyktų, tik kad ne jos liktų dėl to kaltos. Lietuvos viduje deryboms dėl Himanso plano pritarė Lietuvos diplomatai, tačiau priešinosi visos politinės partijos, karinė vadovybė, Lietuvos šaulių sąjunga, grasinta net perversmu – planas vertintas kaip lenkų Trojos arklys. Jį atmesti ragino Vokietijos ir Rusijos diplomatai.