grupe

Lietuvos šaulių sąjunga

6 teiginiai6 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

Lietuvos viduje deryboms dėl Himanso plano pritarė Lietuvos diplomatai, tačiau priešinosi visos politinės partijos, karinė vadovybė, Lietuvos šaulių sąjunga, grasinta net perversmu – planas vertintas kaip lenkų Trojos arklys. O voldemarininkai, Šaulių sąjunga ir jaunieji tautininkai kaltino valdžią impotencija ir Vokietijos ir Lenkijos karo metu ragino vyriausybę jėga atsiimti Vilnių. Liepos 3 dieną priimtas Lietuvos kariuomenės pertvarkymo įstatymas, ji tapo Liaudies kariuomene (vėliau – Raudonosios armijos 29-uoju šaulių korpusu).

Lietuvos šaulių sąjungos žurnalo „Trimitas“ Nr. 37 viršelis su Vytauto Didžiojo atvaizdu, 1930 m.

Žiūrėti galerijoje

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-001vidutinis

1940 m. liepos 11 d. Lietuvos šaulių sąjungos veikla buvo sustabdyta, o pati sąjunga nuginkluota.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

stabdyta Lietuvos šaulių sąjungos veikla, ji nuginkluota.

t-002vidutinis

Lietuvos šaulių sąjunga priešinosi deryboms dėl Himanso plano, kuris Lietuvoje vertintas kaip lenkų Trojos arklys.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

vos šaulių sąjunga, grasinta net perversmu – planas vertintas kaip lenkų

t-004vidutinis

Vokietijos ir Lenkijos karo metu Šaulių sąjunga ragino Lietuvos vyriausybę jėga atsiimti Vilnių.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Abi pusės pripažino Lietuvos interesus Vilniaus regione, tačiau jo sienų nedetalizavo. O voldemarininkai, Šaulių sąjunga ir jaunieji tautininkai kaltino valdžią impotencija ir Vokietijos ir Lenkijos karo metu ragino vy- riausybę jėga atsiimti Vilnių. Užpuolusi Lenkiją Vokietija spaudė Lietuvą žygiuoti į Vilnių, žadėdama paramą aviacija, tankais ir artilerija.

t-005vidutinis

Vokietijos ir Lenkijos karo metu Šaulių sąjunga, voldemarininkai ir jaunieji tautininkai ragino vyriausybę jėga atsiimti Vilnių.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

kaltino valdžią impotencija ir Vokietijos ir Lenkijos karo metu ragino vy-

t-006vidutinis

Lietuvos šaulių sąjunga priešinosi deryboms dėl Himanso plano, kurį Lietuvoje ragino atmesti ir Vokietijos bei Rusijos diplomatai.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Dabar abi derybų šalys stengėsi, kad susitarimas neį- vyktų, tik kad ne jos liktų dėl to kaltos. Lietuvos viduje deryboms dėl Himanso plano pritarė Lietuvos diplo- matai, tačiau priešinosi visos politinės partijos, karinė vadovybė, Lietu- vos šaulių sąjunga, grasinta net perversmu – planas vertintas kaip lenkų Trojos arklys. Jį atmesti ragino Vokietijos ir Rusijos diplomatai.

t-003

1940 m. liepos 6 d. buvo patvirtintas Lietuvos politinių partijų ir šaulių vadovybės operatyvinės likvidacijos planas.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Dabar abi derybų šalys stengėsi, kad susitarimas neį- vyktų, tik kad ne jos liktų dėl to kaltos. Lietuvos viduje deryboms dėl Himanso plano pritarė Lietuvos diplo- matai, tačiau priešinosi visos politinės partijos, karinė vadovybė, Lietu- vos šaulių sąjunga, grasinta net perversmu – planas vertintas kaip lenkų Trojos arklys. Jį atmesti ragino Vokietijos ir Rusijos diplomatai.

Visi teiginiai ir įrodymai (6 teiginiai, 6 įrašai)

Struktūruoti ryšiai