Grupė

Lietuvos šaulių sąjunga

6 teiginiai6 įrašai0 ryšių

Vikipedijos įžanga

Lietuvos šaulių sąjunga (santr. LŠS) – sukarinta visuomeninė organizacija. Veikla apima įvairias sritis – karinę, fizinio lavinimo, tautos kultūrinio ugdymo, ugniagesybos ir kt. Globoja istorines vietas, rengia sukaktuvių minėjimus, propagauoja karinį valstybės gynimą, talkina valstybei krizinėse situacijose, pavyzdžiui, savanoriavimu ligoninėse COVID-19 pandemijos metu arba pasienyje per migrantų krizę.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Lietuvos šaulių sąjunga minima kaip politiniame ir kariniame Lietuvos gyvenime veikusi organizacija. Vokietijos ir Lenkijos karo metu ji ragino Lietuvos vyriausybę jėga atsiimti Vilnių. Sąjunga taip pat priešinosi deryboms dėl Himanso plano, kurį laikė lenkų „Trojos arkliu“. 1940 m. liepos 11 d. jos veikla buvo sustabdyta, o pati sąjunga nuginkluota.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Lietuvos šaulių sąjungos 20-mečio renginys Kaune, 1939 m.

Taken on 24 June 1939, 09:56:00 · Žiūrėti galerijoje

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

Savybė	Aprašymas	Laikas / kontekstas	Šaltiniai
VeiklaŠaltinių nesutarimas	1940 m. liepos 11 d. Lietuvos šaulių sąjungos veikla buvo sustabdyta, o sąjunga nuginkluota. Vokietijos ir Lenkijos karo metu Šaulių sąjunga ragino Lietuvos vyriausybę jėga atsiimti Vilnių. Lietuvos šaulių sąjunga priešinosi deryboms dėl Himanso plano.	Pagal Alfonsą Eidintą, Alfredą Bumblauską, Antaną Kulakauską ir Mindaugą Tamošaitį, 1940 m. liepos 11 d. Taip aprašyta Lietuvos istorijoje; veiksmas vyko Vokietijos ir Lenkijos karo metu. Pagal Alfonsą Eidintą, Alfredą Bumblauską, Antaną Kulakauską ir Mindaugą Tamošaitį; Himanso plano derybų kontekste planas buvo vertinamas kaip „lenkų Trojos arklys“ ir jam ragino nepritarti Vokietijos bei Rusijos diplomatai.	Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001vidutinis

1940 m. liepos 11 d. Lietuvos šaulių sąjungos veikla buvo sustabdyta, o pati sąjunga nuginkluota.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

stabdyta Lietuvos šaulių sąjungos veikla, ji nuginkluota.

t-002vidutinis

Lietuvos šaulių sąjunga priešinosi deryboms dėl Himanso plano, kuris Lietuvoje vertintas kaip lenkų Trojos arklys.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

vos šaulių sąjunga, grasinta net perversmu – planas vertintas kaip lenkų

t-004vidutinis

Vokietijos ir Lenkijos karo metu Šaulių sąjunga ragino Lietuvos vyriausybę jėga atsiimti Vilnių.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Abi pusės pripažino Lietuvos interesus Vilniaus regione, tačiau jo sienų nedetalizavo. O voldemarininkai, Šaulių sąjunga ir jaunieji tautininkai kaltino valdžią impotencija ir Vokietijos ir Lenkijos karo metu ragino vyriausybę jėga atsiimti Vilnių. Užpuolusi Lenkiją Vokietija spaudė Lietuvą žygiuoti į Vilnių, žadėdama paramą aviacija, tankais ir artilerija.

t-005vidutinis

Vokietijos ir Lenkijos karo metu Šaulių sąjunga, voldemarininkai ir jaunieji tautininkai ragino vyriausybę jėga atsiimti Vilnių.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

kaltino valdžią impotencija ir Vokietijos ir Lenkijos karo metu ragino vy-

t-006vidutinis

Lietuvos šaulių sąjunga priešinosi deryboms dėl Himanso plano, kurį Lietuvoje ragino atmesti ir Vokietijos bei Rusijos diplomatai.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Dabar abi derybų šalys stengėsi, kad susitarimas neįvyktų, tik kad ne jos liktų dėl to kaltos. Lietuvos viduje deryboms dėl Himanso plano pritarė Lietuvos diplomatai, tačiau priešinosi visos politinės partijos, karinė vadovybė, Lietuvos šaulių sąjunga, grasinta net perversmu – planas vertintas kaip lenkų Trojos arklys. Jį atmesti ragino Vokietijos ir Rusijos diplomatai.

t-003

1940 m. liepos 6 d. buvo patvirtintas Lietuvos politinių partijų ir šaulių vadovybės operatyvinės likvidacijos planas.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Dabar abi derybų šalys stengėsi, kad susitarimas neįvyktų, tik kad ne jos liktų dėl to kaltos. Lietuvos viduje deryboms dėl Himanso plano pritarė Lietuvos diplomatai, tačiau priešinosi visos politinės partijos, karinė vadovybė, Lietuvos šaulių sąjunga, grasinta net perversmu – planas vertintas kaip lenkų Trojos arklys. Jį atmesti ragino Vokietijos ir Rusijos diplomatai.

Visi teiginiai ir įrodymai (6 teiginiai, 6 įrašai)

Struktūruoti ryšiai