1944–1946 m. Lietuvoje susidarė dideli, net iki 100 kovotojų siekę partizanų būriai.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 210
Užimant Grupė Lietuvos partizanų 1947 m.
Lietuvos istorijos žinių lobynas
Grupė
7 teiginiai8 įrašai5 ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Visi 7 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.
Grįžti į objekto apžvalgą1–7 iš 7 teiginių
1944–1946 m. Lietuvoje susidarė dideli, net iki 100 kovotojų siekę partizanų būriai.
PDF 210
Užimant Grupė Lietuvos partizanų 1947 m.
Lietuvos partizanų pasipriešinimas SSRS truko visą dešimtmetį po Antrojo pasaulinio karo, 1945–1953 m.
PDF 20
Tačiau pergyvenusi didžiules netektis – Lietuvos žydų Holokaustą, masines Sovietų Sąjungos vykdytas deportacijas į Sibirą, emigraciją 1944 m. į Vakarus, Lietuva sugebėjo pakilti į ilgiausią „karą po karo“ – Lietuvos partizanų pasipriešinimą SSRS ištisą dešimtmetį po Antrojo pasaulinio karo (1945–1953), o tai kartais laikoma didžiausiu Lietuvos įnašu į Europos istoriją XX a.
Nuo 1944 m. vasaros sovietų represijos ir teroras Lietuvoje skatino dešimtmetį trukusį partizaninį karą dėl nepriklausomybės atkūrimo.
PDF 209-210
Karas po karo – ginkluota rezistencija Nuo 1944 m. vasaros sovietų represijos ir teroras kurstė lietuvių tautos pasipriešinimą, kilo dešimtmetį trukęs partizaninis karas dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Iš visų trijų Baltijos valstybių
Sovietams užblokavus Lietuvą nuo laisvojo pasaulio informacijos, partizanų apygardose buvo įkurti spaudos ir informacijos skyriai.
PDF 211
Sovietams užblokavus Lietuvą nuo laisvojo pasaulio informacijos, atėmus iš žmonių radijo imtuvus, visose apygardose įkurti spaudos ir informacijos skyriai. Per visą partizaninio karo laikotarpį ilgiau ar trumpiau buvo leidžiama 80 pavadinimų periodinių leidinių.
PDF 211
Sovietams užblokavus Lietuvą nuo laisvojo pasaulio informacijos, atėmus iš žmonių radijo imtuvus, visose apygardose įkurti spaudos ir informacijos skyriai. Per visą partizaninio karo laikotarpį ilgiau ar trumpiau buvo leidžiama 80 pavadinimų periodinių leidinių. Iš jų gyventojai sužinodavo apie partizanų poziciją kolaborantų atžvilgiu, pasaulio politikos naujienas, partizanai parengė poezijos rinkinių, satyrų, prozos kūrinėlių, partizanų maldynų. Spaudą daugiausia platino jaunimas, vien 1947 m. už tai suimta 640 asmenų.
1947 m. pabaigoje Juozas Lukša-Skirmantas ir Kazimieras Pyplys-Mažytis per geležinę uždangą į laisvąjį pasaulį nugabeno partizanų dokumentus.
PDF 211
1947 m. pabaigoje partizanai Juozas Lukša-Skirmantas ir Kazimieras Pyplys-Mažytis per „geležinę uždangą“ į laisvąjį pasaulį nugabeno partizanų rašytus dokumentus: apygardų sudarytus okupacinės valdžios ištremtųjų, nužudytųjų ir suimtųjų sąrašus, partizanų vadovybės laišką popiežiui Pijui XII ir kitą svarbią medžiagą, viliantis, jog pasaulis atkreips dėmesį į Lietuvos okupaciją ir tarptautinės organizacijos pareikalaus, kad SSRS nutrauktų terorą.
Nors organizuota ginkluota kova pasibaigė 1953-ųjų pavasarį, keletas pavienių partizanų išsislapstė dar dešimt ir daugiau metų.
PDF 211
Sovietams užblokavus Lietuvą nuo laisvojo pasaulio informacijos, atėmus iš žmonių radijo imtuvus, visose apygardose įkurti spaudos ir informacijos skyriai. Per visą partizaninio karo laikotarpį ilgiau ar trumpiau buvo leidžiama 80 pavadinimų periodinių leidinių. Iš jų gyventojai sužinodavo apie partizanų poziciją kolaborantų atžvilgiu, pasaulio politikos naujienas, partizanai parengė poezijos rinkinių, satyrų, prozos kūrinėlių, partizanų maldynų. Spaudą daugiausia platino jaunimas, vien 1947 m. už tai suimta 640 asmenų.
Antinacinė rezistencija koncentravosi miestuose, o antisovietinė buvo ginkluota ir vyko kaime, kur partizanai galėjo gauti valstiečių paramą maistu, medikamentais, drabužiais.
PDF 210
Antinacinė rezistencija koncentravosi miestuose, o antisovietinė buvo ginkluota ir vyko kaime, kur partizanai galėjo gauti valstiečių paramą maistu, medikamentais, drabužiais. Pagalbos iš užsienio tikėtis nebuvo įmanoma, jie kovėsi vienų vieni. 1944–1946 m. susidarė dideli, net iki 100 kovotojų partizanų būriai – iš viso apie 30 tūkst. vyrų, kurie kontroliavo visą Lietuvą, išskyrus miestus, apsistodavo kaimuose, pastatydavo sargybos postus, o pasirodžius NKVD dalims eidavo į mūšį.