Grupė

Lietuvos krikščionių demokratų partija

4 teiginiai3 įrašai0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 4 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–4 iš 4 teiginių

t-001vidutinis

Po Klaipėdos atplėšimo krikščionys demokratai sąlyginai sugrįžo į valdžią ir Jono Černiaus vyriausybėje gavo dvi ministrų vietas.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 182

Krikščionys demokratai ir liaudininkai po Klaipėdos atplėšimo sąlyginai sugrįžo į valdžią. V. Mironą premjero poste pakeitusio gen. Jono Černiaus vyriausybėje, kuri vadinta „vieningo darbo“, abi opozicijos partijos gavo po dvi ministrų vietas.
t-002vidutinis

Krikščionys demokratai ir liaudininkai pareikalavo vietoj Antano Merkio ministru pirmininku paskirti krikščionims demokratams artimą Stasį Raštikį.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 187

Krikščionys demokratai ir liaudininkai, prieš tai susitarę, pareikalavo ministru pirmininku vietoje A. Merkio paskirti artimą krikščionims demokratams gen. S. Raštikį.
t-003vidutinis

Po ultimatumo priėmimo krikščionių demokratų ir valstiečių liaudininkų lyderiai pradėjo tartis dėl bendros programos.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 179

Besąlyginis ultimatumo priėmimas realiai konsolidavo A. Smetonos valdymo opozicines jėgas – prasidėjo krikščionių demokratų ir valstiečių liaudininkų „ašies“ lyderių pasitarimai dėl bendros programos parengimo, prie jų dėjosi ir ultraradikalieji voldemarininkai.
t-004vidutinis

Po Lenkijos ultimatumo priėmimo prasidėjo krikščionių demokratų ir valstiečių liaudininkų lyderių pasitarimai dėl bendros programos.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 179

Besąlyginis ultimatumo priėmimas realiai konsolidavo A. Smetonos valdymo opozicines jėgas – prasidėjo krikščionių demokratų ir valstiečių liaudininkų „ašies“ lyderių pasitarimai dėl bendros programos parengimo, prie jų dėjosi ir ultraradikalieji voldemarininkai.